Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos fakulteto antrojo kurso magistrantai mielai į savo būrį priėmė brazilą Jozė Juniorą Marao. Iš tolimosios šalies atvykęs vaikinas studijuoja pramonės inžineriją ir vadybą, mokosi vien dešimtukais. Profesoriai ir docentai žavisi studento darbštumu: jis spėja ne tik gerai mokytis, bet randa laiko ir mokslinei veiklai, rengia pranešimus konferencijoms. Bakalauro studijas vaikinas baigė Brazilijoje, o Lietuvą atrado atlikdamas praktiką Vokietijoje. Ten susipažino su lietuvaite, kuri ir atviliojo juodaplaukį Jozė į Kauną. Dabar jiedu su kurso drauge yra sukūrę šeimą, augina sūnų Aivarą.
Tokių kaip brazilas Jozė KTU - ne vienas. Vien Tarptautinių studijų centre kartu su lietuviais eksporto inžineriją studijuoja 6 užsieniečiai, atvykę iš Venesuelos, Turkijos, Rusijos, Sirijos. Venesuelietis Smaili Narvaiezas Kaune anksčiau įgijo bakalauro diplomą, o magistro studijoms pasirinko kitą šalį. Bet ten ilgai neužsibuvo: vėl grįžo į KTU, kur baigęs magistrantūrą ketina studijuoti doktorantūroje. “Lietuvoje studijuoti man patinka labiausiai”, - sako rimtai besimokantis gabus vaikinas.
Populiariausios KTU, kaip ir visuose universitetuose, yra SOCRATES/ERAZMUS mainų programos. Lietuviai studentai, į Europos šalis išvykę pasimokyti pusmečiui ar metams, grįžta gerokai praturtėję žinių, galėdami įvertinti studijų Lietuvoje ir užsienyje skirtumus.
Stabdo kalbos barjeras
“Prieš šešerius metus pagal mainų programą KTU mokėsi tik keli užsieniečiai, o pernai jų jau beveik penkiasdešimt, - sako KTU Užsienio ryšių skyriaus darbuotoja Rūta Jankauskienė. - Iš viso nuo šios programos įgyvendinimo pradžios pas mus mokėsi jau 130 užsieniečių. Dažniausiai sulaukiama studentų iš Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Lenkijos, Suomijos, o daugiausia mūsiškių vyksta į Vokietijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos universitetus.”
Tačiau, pasak KTU studijų prorektoriaus profesoriaus Raimundo Šiaučiūno, sutarčių su užsienio universitetais pagal mainų programas KTU yra sudaręs dvigubai daugiau, nei yra norinčiųjų išvažiuoti. Vienus galbūt pristabdo kalbos barjeras, kiti nepasitiki savo jėgomis ir nesiryžta išvykti toliau nuo namų.
“O aš su malonumu priėmiau siūlymą pasimokyti Portugalijoje, Lisabonos universitete, - sako Statybos ir architektūros fakulteto ketvirtakursė, būsimoji architektė Eglė Bazaraitė.
- Išvažiavau pusmečiui, bet labai patiko ir likau visiems metams.” Iš pradžių kartu su Egle mokėsi dar du lietuviai, paskui ji liko viena. Gabi studentė sako, kad išvykus draugams Lisabonoje buvo priversta kalbėti tik portugališkai, tad šią kalbą išmoko puikiai. Studijos užsienyje būsimajai architektei davė daug naudos, ji gerokai praplėtė profesines žinias.
Socialinių mokslų fakulteto trečiakursis Artūras Vedrickas visą semestrą mokėsi Norvegijos Tronheimo aukštojoje ekonomikos mokykloje. “Visas studijų procesas ten vyksta laisviau, studentai įgyja daugiau praktinių įgūdžių”, - dalijosi mintimis Artūras.
Pristatys ambasadose
Bendradarbiavimas su kolegomis iš užsienio, tarptautinės studijos aktualios visiems universitetams. Tad Kauno technologijos universitete viešėjusiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui KTU ir kitų aukštųjų mokyklų profesūra pažėrė daugybę klausimų. Vienas jų - kaip Lietuvoje norintiems studijuoti užsieniečiams lengviau gauti leidimą čia laikinai gyventi. Kol kas tai - stabdys, labiausiai trukdantis užsienio jaunimui pasirinkti studijas Lietuvoje: laukti šio leidimo reikia labai ilgai. Ministras pripažino, kad tai - visos valstybės problema ir pažadėjo kiek galėdamas padėti ją spręsti.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti šiemet nutarė į Lietuvos universitetus privilioti daugiau studentų iš penkių šalių: Kinijos, Indijos, Kazachstano, Turkijos ir Izraelio. “Studijų biznis pasaulyje tampa vis svarbesnis, mes irgi norime jį kuo intensyviau vystyti”, - sakė šios asociacijos prezidentas profesorius R.Šiaučiūnas.
Ministras P.Vaitiekūnas pažadėjo profesūrai padėti surengti minėtų šalių ambasadose Lietuvos universitetų pristatymus. Taip pat jis pakvietė būsimuosius specialistus atlikti praktiką Užsienio reikalų ministerijoje, o gavus diplomus aktyviau dalyvauti konkursuose į valstybės tarnybą. “Jaunimo suinteresuotumas šia tarnyba dar labai menkas”, - sakė ministras. Lietuva 2013 metais pirmininkaus Europos Sąjungai, tad, ministro teigimu, akademinė šalies visuomenė jau dabar turi tam rengtis, jos indėlis tuo svarbiu Lietuvai metu turėtų būti itin reikšmingas.