Atsakant į pirmąjį klausimą, reikėtų pasakyti, kad nesurinkus pakankamų duomenų apie įtariamojo padarytą nusikalstamą veiką prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo tęsti ikiteisminį tyrimą ir pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad nusikalstama veika būtų atskleista ir ištirta, t.y. būtų surinkta pakankamų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaiga ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi visų įstatymų numatytų priemonių, tačiau nesurinko pakankamų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tada prokuroras, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu, ikiteisminį tyrimą nutraukia.
Atlikus ikiteisminį tyrimą, jį atlikęs ar jam vadovavęs prokuroras įvertina, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrindžiančių duomenų, ir priima vieną iš sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo: ikiteisminį tyrimą nutraukti arba ikiteisminio tyrimo bylą perduoti į teismą.
Kiekvieną kartą prokuroras, priimdamas sprendimą bylą perduoti į teismą, turi būti įsitikinęs, kad buvo surinkta pakankamų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Jeigu prokuroras dėl tam tikrų priežasčių netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir priėmė klaidingą sprendimą bylos į teismą neperduoti, o ikiteisminį tyrimą nutraukti, Baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 3 dalis numato galimybę tokį prokuroro nutarimą apskųsti aukštesniajam prokurorui, kuris neteisėtą ar nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą gali panaikinti ir nurodyti panaikinamo nutarimo trūkumus, klaidas ar neteisingas išvadas.
Panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą turi būti atliekamas papildomas tyrimas arba priimamas sprendimas bylą perduoti į teismą.
Atsakant į antrąjį klausimą, negaliu sutikti su klausiančiuoju, kad prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, vykdo teisingumą ir pažeidžia nuostatą, jog teisingumą vykdo tik teismas.
Kadangi ikiteisminio tyrimo nutraukimo procedūra yra numatyta baudžiamojo proceso įstatymuose, todėl prokuroras privalo juos vykdyti. Jeigu manoma, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimus turėtų spręsti tik teismas, tada reikia keisti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atitinkamai pakeitus Baudžiamojo proceso kodeksą, prokuroras privalės laikytis naujų nuostatų ir ikiteisminių tyrimų pats nenutraukinės. Tačiau tada kiekvieno ikiteisminio tyrimo nutraukimo atveju sprendimą priimtų teismas, o tai labai apsunkintų teismų darbą.
Visiškai pakanka šiuo metu galiojančių nuostatų, kad teisė ikiteisminį tyrimą pradėti ir jį nutraukti suteikta prokurorui. Kad nebūtų piktnaudžiaujama šia teise, įstatymas numato prokuroro nutarimo apskundimo tvarką ir tai, kad Baudžiamojo proceso 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais prokuroro nutarimą turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Be to, tais atvejais, kai nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras be ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimo, nutarimą apskundus aukštesniajam prokurorui, pastarasis nutarimas netenkinti skundo gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi visais atvejais galutinį sprendimą gali priimti teisėjas ar teismas.