Tik ką gimęs vaikelis, devynis mėnesius gyvenęs mamos įsčiose visiškai steriliai, patenka į aplinką, kuri pilna įvairiausių bakterijų ir virusų. Tačiau jo organizmas negali su jais kovoti, nes neturi „kariuomenės“, t. y. visiškai negamina imunoglobulinų. Su pirmais mamos pieno lašais vaikutis gauna ne tik imunoglobulinų, kurie kovos ne tik su tuo metu aplink esančiais mikrobais, bet ir su tais, su kuriais susidurs vėliau. Kodėl pirmų mėnesių žindomas kūdikis neserga vaikiškomis infekcinėmis ligomis? Todėl, kad mama sirgo tomis ligomis arba buvo nuo jų skiepyta ir jos organizme jau yra imunoglobulinų. Jų ir perduoda kūdikiui su savo pienu.
Mamos pienas dar vadinamas baltuoju krauju. Juk jame vyksta tokios pačios reakcijos kaip ir kraujyje: bakterijos yra „praryjamos“ ir sunaikinamos. Todėl jei žindomo kūdikėlio bambutė šlapiuoja, gydytojai mažiau baiminasi, kad atsiras kraujo užkrėtimas (sepsis), o slogytė komplikuosis plaučių uždegimu. Be to, mamos piene yra augimo ir visų kitų hormonų. Taigi vaikučiai rečiau serga virškinimo sistemos, reumatinėmis ligomis. Piene yra ir nuo vėžio saugančių antioksidantų. Be to, mamos pienu maitintų vaikučių geresnis sąkandis, rega, aukštesnis intelekto koeficientas.
Ne visų mamų krūtyse atsiranda pieno, ne visoms pavyksta žindyti vaikutį nors iki šešių mėnesių. Jei toks svarbus mamos pienas, tai gal geriau vaikui ne mišinukas, bet kitos mamos pienas? Gal tai puiki išeitis?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1-3 proc. mamų dėl fiziologinių organizmo savybių gali neturėti pieno. Atrodytų, gelbstint nuo galimų ligų iš tiesų būtų puiku kūdikį maitinti kitos mamos pienu. Tačiau atsirado kelios virusinės ligos, kurių sukėlėjai per mamos pieną patenka į kūdikio organizmą. Tai hepatitas C ir B, ŽIV, AIDS (dėl citomegalo viruso dar diskutuojama).
Ar mamos piene yra virusų, nustatyti labai sunku ir brangu. Be to, būtų sunku pieną taip apdoroti, kad neprarastų savo vertės ir neliktų virusų. Gerai besijaučiančios, bet netirto moters pieno vaikučiui duoti rizikinga, nes ligos požymių dar gali nebūti, nors organizme jau yra virusų. Tiesa, net ir tokiu atveju vaikutis gali neužsikrėsti. Net 80-90 proc. Pietų Afrikos Respublikos moterų yra užsikrėtusios ŽIV arba sergančios AIDS, bet ne visi vaikučiai suserga. Taip yra turbūt todėl, kad vienų mamų piene yra daugiau antikūnų ir mažiau virusų.
Žindyvių paslaugomis mamos naudojosi tūkstantmečius. Tai buvo paplitę ir karalių rūmuose, ir apleistose pirkiose. Tad moterys, kurios perka mamos pieno ar gauna jo nemokamai, sako, kad taip buvo, yra ir bus. Ir tai nuostabu, humaniška, nes tokia pagalba kūdikiams padeda išgyventi…
Nuo senų senovės kai kurie kūdikiai buvo žindomi kitos mamos pienu, taip buvo auginami net karaliai. Tačiau susirgusieji mirdavo. Manyta, taip buvo lemta Dievo. Niekas neskaičiavo, kiek vaikų išgyveno, kiek mirė. Niekas nemokėjo diagnozuoti ligų, nustatyti, kad kūdikius užkrėtė žindyvė.
Tačiau vis dar yra gydytojų, kurie moteriai pataria kūdikį žindyti svetimos mamos pienu…
Jie žinodami, kiek daug piene yra biologiškai aktyvių, vaiko sveikatai reikiamų medžiagų, taip ir pataria. Tačiau reikia žinoti, kad mamos pieno sudėtis laikui bėgant kinta, tad žindyvė turi turėti tą pačią savaitę gimusį vaikelį ir būti tikrai sveika. Tada nepasterizuotas kitos mamos pienas būtų labai sveikas ir turintis visų medžiagų kaip ir tikros mamos.
Bet vis dėlto liktų tikimybė užkrėsti vaikutį. Žindyvę ištirti reikia laiko, o kūdikiui pienukas reikalingas jau dabar. Parduotuvėse yra tikrai gerų mišinukų. Tad jei mama neturi savo pieno ir išbandė visus būdus, kad atsirastų, paprasčiau nupirkti pramoniniu būdu pagaminto mišinuko. Jei vis dėlto renkasi kitos mamos pieną, tai jos sprendimas ir atsakomybė.
Kitos mamos pieno baltymas vaiko organizmui yra artimesnis nei karvės pieno, iš kurio gaminami mišinukai. Be to, kai kurias mamas gąsdina ir mišinukų kaina…
Taip, mamos pienas pats geriausias, joks mišinys jo nepranoksta. Tačiau jei mama tikrai neturi savo pieno ir neįstengia nusipirkti mišinuko, gali virti „klijukų“, t. y. du trečdaliai karvės pieno ir vienas trečdalis kruopų nuoviro.
Būna, kad sukarščiavusi mama bijo užkrėsti kūdikį ir liaujasi žindyti. Tada ir pagalvoja apie kitos mamos pienuką…
Didžiulė klaida, kai sukarščiavusi, virusine liga susirgusi moteris kūdikio nebežindo. Močiutė atskiria nuo mamos, net išneša į kitą kambarį, o iš krūtų nutrauktą pienelį užvirina ir sugirdo kūdikėliui. Taip neva jis neužsikrės. Tačiau užvirinus pieną nužudomos visos biologiškai aktyvios medžiagos. Viskas, kas jame yra gyva, žūva. Tokiu pienu maitinamas vaikelis tikrai gali greičiau susirgti, nes organizmas nekovoja su infekcija.
Sergančiai mamai, kai maitina, tereikia nečiaudėti, nekosėti tiesiai į kūdikį, ant burnos užsirišti marlės. Kartais ji liaujasi žindyti prasidėjus mastitui. Žindyti nepatariama tik tada, kai į vaiko burnytę iš spenelio teka pūlių. Jei krūtyje yra tik gumbelių, sukietėjimų, kaip tik patartina kūdikį dažniau maitinti iš krūties, kad ištrauktų pieno sankaupą. Net ir karščiavimas ir tinkamai parinkti antibiotikai neblogina mamos pieno. Tačiau visada reikia gerai pagalvoti, ar šie vaistai moteriai būtini.
Ar tiesa, kad pasaulyje yra pieno bankų, kurie surenka mamos pieną, kad būtų aprūpinti neišnešioti ar sergantys kūdikiai, kurių mamų krūtyse dar nespėjo pasigaminti pieno arba jis jau dingo?
Kai buvau studentė, šie bankai buvo populiarūs. Jų buvo ir Lietuvoje. Mamos nutraukdavo savo pieno ir atiduodavo. Tačiau bankai jau subyrėjo dėl sunkių ligų rizikos. Be to, dabar medikai nebepataria nutraukti po žindymo krūtyse likusį pieną. Išskyrus tada, kai jo yra tiek daug, kad kūdikis valgydamas springsta.
Kai kurios moterys bodisi duoti svetimo pieno vien todėl, kad nežino, ar ta kita moteris sveika, ar prieš nutraukdama pieną nusiplovė krūtis, rankas, ar nevalgo alergiją galinčių sukelti produktų, nerūko, nevartoja alkoholio…
Jei nėščioji ar žindyvė rūkė, vartojo alkoholio, tai pakenktų ne tik jos pačios, bet ir kitos moters kūdikiui. Kartais mama gali būti privalgiusi kopūstų, obuolių ar alergizuojančių maisto produktų, jos vaikiui tai nė kiek nekenkia. O kitam vaikučiui gali pūsti pilvelį, išberti odelę. Ne kiekviena mama sistengsis dėl kito vaiko sveikatos vengti alergizuojančio maisto.
Kas sieja pieno brolius?
Juos sieja ne fiziologiniai, o psichologiniai saitai. Tai širdžių ryšys. Žinoma, jei jų mamos pienu dalijosi draugaudamos ir toliau artimai bendrauja.
