Atrado ganydami


Viena iš legendų pasakoja, kad kavą atrado Etiopijos vienuoliai ganydami ožkas.

Gyvuliai ėdė nuo krūmo blizgančias raudonas uogas ir po kurio laiko pradėjo vemti. Vienas vienuolis paragavo karčiųjų uogų norėdamas įsitikinti, kodėl ožka sunegalavo, ir netikėtai pasijuto be galo laimingas ir gyvybingas.

Apie atradimą vienuolis skubiai papasakojo vienuolyno abatui. Šis, žinoma, išsigando, kad uogos gali būti kenksmingos, ir liepė jas sudeginti.

Uždegus laužą, pasklido svaiginamai malonus kvapas. Tada vienuoliai uogas ištraukė iš laužo, sumaišė su karštu vandeniu ir gurkštelėjo to viralo.

Moterims - draudžiama

Kavos gėrimas atsirado apie 1200 metus. Vienas arabas gesino užsidegusį kavos krūmą ir pajuto malonų aromatą.

Auginti kavą pradėta Mekoje. Normalaus derliaus pradžia laikomi 1467 metai, kada kava išplito po aplinkinius rajonus. Islamo šventikai kvapnųjį gėrimą įtraukė į savo apeigas ir ritualus.

Pasauliečiai taip pat išbandė naują gėrimą ir jį pamėgo. Pradėjo kurtis net specialūs kavos mėgėjų klubai. Juose arabai gerdavo kavą, žaisdavo šachmatais ir aptardavo dienos naujienas.

Pagal arabų kavos gerbėjų tradicijas gėrimą galėjo virti tik vyrai. Moterys turėjo teisę mėgautis gėrimu, tačiau prie jos ruošimo prisiliesti negalėjo. Šalyje galiojo įstatymas, kad, įvykus skyryboms, vyras galėjo uždrausti moteriai gerti kavą.

Kelias į Europą

Europa su rituališkuoju kvapiuoju gėrimu susipažino gana vėlai.

Pirmieji kavos puodukai buvo išgerti Venecijoje 1500 metų pabaigoje. Venecijos pirkliai kavą į Europą didžiuliais kiekiais pradėjo vežti apie 1615 metus. Turtingesniųjų garbės reikalas buvo oficialių susitikimų metu mėgautis kava ir ja pavaišinti svečius.

Žmogus, pavaišintas linksminamuoju gėrimu, jausdavosi ypač pamalonintas.