Lė pasiteiravo Lietuvos nacionalinės filharmonijos l.e. direktoriaus Egidijaus Mikšio, kas iš tiesų planuojama daryti Šiauliuose. Buvo atsakyta, kad direktorių taryba dar nenutarė, tačiau yra minčių Šiaulių filharmoniją reorganizuoti, o už apytikriai 60 tūkst. Lt (Nacionalinės filharmonijos metų biudžetas 10 mln. Lt - red.), kuriuos per metus Vilnius skiria Šiaulių filharmonijai, surengti puikų koncertinį sezoną Šiauliuose. "Iš tiesų dar niekas nenuspręsta. Direktorė staiga pasitraukė, ir mums dabar didelė problema. Nemanau, kad mes neturėtume žmogaus, kuris galėtų dirbti tą darbą Vilniuje arba Šiauliuose", - tvirtino E.Mikšys. Tačiau lapkričio 15 d. Šiaulių filharmonija iš Vilniaus gavo nurodymą parengti bylas perėmimui. Ką tai reiškia Šiaulių filharmonijai, komentuoti neverta.
Pažadai
Laikinasis Nacionalinės filharmonijos direktorius E.Mikšys LŽ tvirtino, kad reorganizacija Šiaulių filharmonijoje buvo reikalinga ir todėl, kad, neskaitant didžiulio seno direktoriaus B.Mitkevičiaus entuziazmo, negalima buvo nepastebėti abejotino renginių meninio lygio. "Naujai paskirta direktorė atrodė sumani ir energinga. Žadėjo plėsti miesto muzikinį gyvenimą. Jai buvo duota sprendimų laisvė, plačios galimybės rinktis, kokius atlikėjus ir kolektyvus ji norėtų pasikviesti į Šiaulius", - kalbėjo E.Mikšys. I.Stulpinienė pasirinko Seimo pirmininką. Šiauliai liko "ant ledo".
Nuomonės
Lė pasiteiravo, ką apie sprendimą Šiaulių muzikiniam gyvenimui diriguoti iš Vilniaus mano muzikantai, kolektyvų vadovai, vienaip ar kitaip susiję su Šiauliais. Gerai žinomo šalyje bei užsienyje Šiaulių kamerinio choro "Polifonija" vadovai Danutė ir Sigitas Vaičiulioniai: "Filharmonija, išlaikoma visos šalies mokesčių mokėtojų pinigais, nusikrato pareigos būti visos Lietuvos filharmonija, o tampa tik Vilniaus filharmonija. Kodėl manoma, kad vienas ar du žmonės sostinėje gali nuspręsti, ko reikia 130 tūkstančių šiauliečių?" Laimontas Dinius, kompozitorius ir dainininkas, Šiaulių miesto tarybos narys: "iiauliai Šiaurės Lietuvos centras. Iš Šiaulių muzikinis gyvenimas plito po visą regioną. Yra koncertų salė, ryšiai, tradicijos. Uždarykit Šiauliuose filharmoniją ir miestas kultūros prasme prilygs Joniškiui ar Kelmei".
Romas Lukošius, pianistas, vienas iš tarptautinio fortepijoninių duetų festivalio Šiauliuose rengėjų. "Ką mums žada atvežti Vilnius? Kartą per metus superžvaigždę, į kurios koncertą bilietų neįpirks net didžiausi miesto inteligentai? Kokie planai, kokie siūlymai? O kur nuolatinis kultūrinis muzikinis miesto gyvenimas, lavėjimas, ugdymas? Kodėl už visų mūsų pinigus išlaikoma institucija nemato reikalo su mumis tartis?" Savo nuomones miesto politikai ir muzikai išdėstė raštu ir išsiuntinėjo atsakingiems asmenims. Dabar spėlioja, ar jie reaguos. O jei reaguos - kaip?
Maestro Maestro Saulius Sondeckis, Šiaulių garbės pilietis, LŽ tvirtino buvęs sukrėstas žinios apie tai, kad Šiaulių filharmonija naikinama. Tačiau išdėstė mintį, kad tokia gremėzdiška struktūra su visais filialais, kokia yra Lietuvos nacionalinė filharmonija, niekur pasaulyje, išskyrus posovietinius kraštus, neegzistuoja. "Bet, ponai, negalima su filharmonija elgtis kaip su kolūkiniu kaimu - išardyti ir palikti veiklą likimo valiai. Kol miestuose nėra savo institucijų, atliekančių dabartinės filharmonijos funkcijas - su salėmis, muzikiniais kolektyvais, - naikinti nevalia. Dabar pradėtą procesą galiu pavadinti kultūros vertybių grobimu vidury šviesios dienos", - sakė profesorius S.Sondeckis. Šiauliuose vis garsiau kalbama, kad pagrindinė priežastis naikinti Šiaulių filharmoniją puikiai prižiūrimos patalpos miesto centre.
Į klausimą, ką šiauliečiams daryti, maestro S.Sondeckis atsakė: "Tik netylėkit. Tai proceso pradžia. Jei reikės, statykit palapines prie filharmonijos. Atvažiuosiu ir aš. Įtariu, kad Damoklo kardas kabo ne tik virš filharmonijos ar jos pastato, bet ir virš kolektyvų, pavyzdžiui, "Polifonijos" choro. Aš pasiryžęs kreiptis į Šiaulių merę ir į Prezidentą, jei to reikės. Kultūrinės infrastruktūros ardyti negalima", - sakė S.Sondeckis.
Pozicija
iiaulių kultūros žmonės nelinkę tylėti. Ketvirtadienio rytą jie išdėstė savo nuogąstavimus dėl Šiaulių filharmonijos likimo Šiaulių merei Vidai Stasiūnaitei. "Mums ne tas pats, kokia koncertinė veikla Šiauliuose išliks. Stengsimės, kad miestas nenukentėtų. Kalbėjau su kultūros ministru Gintautu Kėvišu. Jis dar neturi pozicijos. Dabar filharmonijoje tarpuvaldis, nuostatos neaiškios. Viena jų - Šiauliams užtektų vadybininko be patalpų", - Šiaulių žurnalistams sakė merė. Mieste sklandę gandai, esą visa Filharmonijos Šiauliuose reforma reikalinga tam, kad miesto centre esančios Šiaulių filharmonijos patalpos būtų privatizuotos, ketvirtadienį taip pat buvo patvirtinti. Turto fondas pastatą Šiauliuose įtraukė į privatizuojamųjų sąrašą, neatsižvelgdamas į pastato funkcijas. "Jei Nacionalinei filharmonijai nereikia patalpų Šiauliuose, koncertų salę turėtų išlaikyti miesto visuomenė. Kreipsiuosi į Vyriausybę, kad patalpas miestui grąžintų", - sakė Šiaulių merė V.Stasiūnaitė. Ji teigė, kad su ministru G.Kėvišu sutarta nieko nedaryti, nesuderinus su Šiaulių savivaldybe ir miesto bendruomenės poreikiais.