KVSC direktoriaus pavaduotojas Audrius Ščeponavičius BNS sakė, kad iš daugiau kaip 1,5 tūkst. šiose gydymo įstaigose dirbančių medikų trečdalis priklauso pavojingai rizikos grupei susirgti hepatitu B.
A.Ščeponavičiaus teigimu, gydymo įstaigose retai registruojami lengvi medikų susižalojimai, patirti operacijų ir įvairių procedūrų metu.
"Todėl iki šiol nėra patikimos statistikos apie mikrotraumų metu infekcinėmis ligomis užsikrėtusius medikus", - kalbėjo jis.
Rudenį KVSC specialistai anketinės apklausos būdu tiksliau nustatys esamą situaciją ligoninėse, bandys išsiaiškinti hepatito B viruso nešiotojus, tirs darbuotojų kraują.
Pasak A. Ščeponavičiaus, pavojingomis infekcijomis medikai užsikrečia įvairių procedūrų, operacijų, diagnozavimo ir slaugos metu, naudodami aštrius medicininius instrumentus, užterštas adatas, kitas aštrias priemones.
"Infekcijomis galima užsikrėsti ir per biologinius skysčius, kuriuose yra kraujo: nosies sekretą, sinusų, pilvaplėvės serozinius skysčius, spermą, makšties sekretą, bronchų, plaučių išskyras, net seiles", - sakė jis.
KVSC duomenimis, pagal sergamumą užkrečiamomis ligomis hepatitas B Lietuvoje yra trečiojoje vietoje. Kasmet ūmia šios ligos forma suserga apie 3 tūkst. žmonių, o apie 80 tūkst. sirgusiųjų liko hepatito B viruso nešiotojais.
Šalies medicinos darbuotojai hepatitu B suserga 16 kartų dažniau nei kitų profesijų atstovai.