Išvertus iš anglų kalbos "loft" reiškia "palėpė, sandėlis, viršutinis industrinių patalpų aukštas". Šiandien "loftais" vadiname erdvius, dažnai porą aukštų užimančius butus, įrengtus buvusiuose pramoniniuose pastatuose. Šie būstai neretai išsiskiria įspūdingais interjero elementais: iš senų laikų likusiomis sijomis, vamzdžiais, plytomis, betono sienos fragmentais ir pan.


Nuo sandėlio iki elitinio būsto


"Loftai" atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmieji būstai senų pramoninių pastatų patalpose pradėjo kurtis praėjusio amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje Niujorke. "Didžiosios depresijos" metais sustojo dauguma fabrikų, gamyklų. Apleistas pramonines, sandėlių, pagalbines patalpas imta pigiai nuomoti mažas pajamas gaunantiems amerikiečiams.

"Loftus" itin pamėgo jauni menininkai - dailininkai, muzikantai, rašytojai, aktoriai. Didžiulėse patalpose nesunku įrengti dirbtuves, reikalui esant padaryti pertvaras, perstumti baldus, čia vienu metu galėjo dirbti nemažai žmonių. Labai greitai bohemos atstovai suprato, kad erdviose, dažnai porą aukštų užimančiose, aukštomis lubomis patalpose su didžiuliais langais patogu ne tik dirbti, bet ir gyventi. Kūrybingos sielos žmonės "loftuose" pradėjo kurti meno šedevrams prilygti galinčius interjerus.

Deja, greitai neturtingi menininkai suprato, kad yra nepajėgūs išlaikyti didžiules patalpas senoviniuose įstabios architektūros pastatuose, esančiuose prestižinėmis laikomose istorinėse miestų vietose. Be to, "loftais" jau aktyviai domėjosi pasiturintys gyventojai, ir greitai jie tapo elitiniu prabangiu būstu.

Nulėmė ekonominiai veiksniai

Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje "loftai" pradėjo plisti Europoje: Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, vėliau Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje. Gyvenamomis čia buvo paverčiamos ne tik fabrikų, gamyklų, bet ir elektrinių, senų geležinkelio stočių, bažnyčių, mokyklų ir globos įstaigų patalpos.

Tokią tendenciją skirtingose šalyse nulėmė įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, Anglijoje "loftai" paplito po to, kai vyriausybė sulygino miestų ribose esančių biurų ir pramoninių patalpų nuomos kainą. Pastarųjų kaina smarkiai šoktelėjo, jos pradėjo tuštėti. Į apleistas nepatrauklias patalpas vėlgi pradėjo kraustytis menininkai. Situacija pasikartojo. Ilgainiui "loftai" tapo nepigiu, bet itin geidžiamu turtingųjų būstu.

Butas - kaip ant delno

Kiekvienas interjeras pritaikomas individualiems šeimininkų poreikiams. Tačiau dauguma "loftų" turi panašių bruožų. Dažniausiai tai yra didžiulės kelių šimtų (nuo 150 iki maždaug 600) kvadratinių metrų patalpos su kelių metrų aukščio lubomis, neretai įspūdingais, beveik visą sieną užimančiais langais.

Ypatingą atmosferą "lofte" sukuria praeities liekanos: masyvios sijos, vamzdžiai, laiptai, plytinių ar betoninių sienų fragmentai. Jų net nebandoma slėpti - priešingai, šeimininkai didžiuodamiesi svečiams eksponuoja neįprastas interjero detales.

Vieni naujakuriai pageidauja izoliuoti vieno kambario erdvę nuo kitos, kiti neįrengia jokių papildomų sienų ar pertvarų. Tad viso buto plotas matomas lyg ant delno: svetainė, už jos virtuvė, toliau miegamasis su vonios kambariu.

Namuose dirbti mėgstantys žmonės "loftą" paprastai suskirsto į dvi dalis - gyvenamąją ir darbo. Pastarojoje, kaip ir seniau, kartais įrengiamos dirbtuvės.

Atkeliaus ir į Lietuvą?

JAV bei Vakarų Europoje "loftai" tapo tokie populiarūs, kad jau seniai nebeliko apleistų gamyklų, sandėlių, kurių patalpose būtų galima įrengti nestandartinį būstą. Todėl kur tik įmanoma statomi nauji pastatai su "loftų" tipo butais. Ir žmonės į juos veržiasi, net jeigu jie yra miestų pakraščiuose, kur standartiniai butai gerokai pigesni.

Baltijos šalyse apie "loftus" dar užsimenama retai. Tiesa, Latvijos sostinėje Rygoje dar prieš trejetą metų buvo kalbama apie panašų projektą - elitiniai būstai buvo įrengti buvusio seno gipso fabriko pastate.

Kas žino, gal loftų mada kada nors atkeliaus ir į Lietuvą? Nemažai mūsų šalies gyventojų pakankamai turtingi, kad įsigytų bei išlaikytų labai didelį būstą. Be to, ne viename mieste gamyklos, įmonės jau iškeldinamos iš centro į gyvenviečių pakraščius. Vadinasi, buvę fabrikų pastatai, sandėliai liks tušti ir palaipsniui virs vaiduokliais. Arba jie bus parduoti, pakeista juose esančių patalpų paskirtis ir jos virs jaukiais, prestižiniais butais. Nors, žinoma, ne kiekvieno pramoninio pastato patalpos tinka gyventi. Pagyvensim - pamatysim.