Mira ir smilkalais, gaunamais iš medžių sakų, būdavo kvėpinama aplinka per religinius ritualus. Kiti augalai, tokie kaip rožės ir mėtos, būdavo mirkomi aliejuose, kol susifermentuodavo iki kvapnaus tepalo. Šis būdavo įtrinamas į odą. Įdomu, kad kvepalų istorija apsuko ratą. Šiandien aromaterapija sparčiai populiarėja. Vis daugiau žmonių perka kvapiuosius aliejus ir juos naudoja visai taip kaip mūsų protėviai.

Gėlių ir žolelių aromatai

Odą puoselėjantys ir kūną kvėpinantys gaminiai tradiciškai buvo ir vis dar yra labai vertinami visose kultūrose. Prieskoniai pirklių keliais pasiekdavo tolimiausius pasaulio kampelius. Buvo kuriami vis įvairesni kvapų deriniai. Dažnai žmonės patys maišydavo kvapus ir pasigamindavo savo kvepalų. Daugelyje pasiturinčiųjų namų būdavo kambarys, skirtas jiems gaminti - ten gėlės ir žolelės būdavo mirkomos, kad išskirtų savo aromatą.

Ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu kvepalai buvo primiršti, tačiau jų idėja vėl atgaivinta ankstyvaisiais viduramžiais. XVII amžiuje buvo kvėpinami įvairiausi daiktai: baldai, pirštinės ir vėduoklės. Kitame šimtmetyje buvo sukurtas ne riebalų pagrindu gaminamas tualetinis vanduo. Juo buvo naudojamasi įvairiausiai, net vonios vandeniui kvėpinti ar burnai skalauti.

Chemijos pažanga ir parfumerija

XIX amžiaus pabaiga yra kvepalų, kokius juos pažįstame šiandien, pradžios era. Nauji kvapai imti kurti remiantis organinės chemijos žinių pažanga. Vietoj brangių ar retų sudedamųjų dalių pradėti naudoti dirbtiniai aromatai. Tuo pat metu panaši revoliucija įvyko tekstilės ir spaudos dažų srityse.

Graso miestas Provanse (Prancūzija) tapo parfumerijos pramonei skirtų gėlių ir žolelių auginimo centru. Tame pačiame regione buvo gausu odininkų. Rauginamos odos taip baisiai dvokė, jog meistrai ėmė ieškoti būdų, kaip pašalinti bjaurų kvapą. Šie amatininkai nestokojo žinių, kaip gaminti eliksyrus iš augalų. Tad jie ir tapo pirmosiomis „nosimis" - kvepalų gamintojais.

Tačiau tik XX šimtmetyje kvepalai tapo masinės gamybos produktu.

Pirmieji, pavergę mases

1921 metais Ernestas Bo sukūrė „Chanel No.5" garsiajai dizainerei Coco Chanel. Kvepalų viršutinė nata - kvapniųjų kanangų ir nerolių žiedų aromatas, širdis - jazminų bei rožių mišinys, pagrindas - santalo ir vetiverijos aromatai. Coco Chanel manė, kad moterys turėtų kvėpinti tas kūno vietas, kur laukia bučinio. Šiandien kas 30 sekundžių kur nors pasaulyje parduodamas „Chanel No.5" flakonėlis. Vienoje paskutinių reklaminių kampanijų šie kvepalai pristatyti kaip kvapas - kasdienis išvaizdos akcentas, o ne prabangus aromatas tik ypatingoms progoms.

Iš ko gaminami kvepalai?

Kvepaluose yra nuo 78 iki 95 proc. specialiai denatūruoto etilo alkoholio, o kitą jų dalj sudaro kvapiųjų aliejų ekstraktas. Pagal užrašą ant buteliuko galite spręsti, kiek stiprūs bus įsigyti kvepalai.

Perfume (angl. kvepalai) - mažiausiai 22 proc. kvapų ekstrakto;
Eau de Parfum, arba EDP (pranc. kvapusis vanduo) - 15-20 procentų;
Eau de Toilette, arba EDT (pranc. tualetinis vanduo) - 8-15 procentų;
Eau de Cologne (pranc. odekolonas) - 4-8 procentai;
Eau Fraiche (pranc. gaivus vanduo) - 1-3 procentai.

Eau Fraiche - gaivus kvapusis vanduo, skirtas ypatingo subtilumo mėgėjams. Jį uostant aromatas vos juntamas. Pastaruoju metu daugiausia parduodama Eau de Parfum, nes vartotojai nori kuo ilgiau išliekančio asmeninio kvapnaus „parašo".

Gaminant kvepalus dažniausiai naudojami augaliniai anyžių, lauro lapų, kardamono, kedrų, eukaliptų, bosvelijų, gardenijų, geranijų, irisų, jazminų, citrinų, alyvų, lelijų, pakalnučių, magnolijų, samanų, nerolių, apelsinų, vilkdagių, pačulių, pušų, aviečių, rožių, šalavijų, santalo, vanilės, našlaičių ir kvapniosios karangos aromatai.

Iš gyvūninės kilmės naudojami muskusas (jį išskiria į elnią panašus nykstantis gyvūnas kabarga) ir banginio bei bebro taukai. Jie naudojami kaip fiksuojamosios medžiagos, tačiau kartu kvapui suteikia nepaaiškinamo paslapingumo.

Kaip kvepintis?

Purkškite kvepalus tose vietose, kur pulsuoja venos: iš vidinės alkūnių, kelių pusės, riešus, kaklą ir tarpą tarp krūtų. Jokiu būdu pakvėpintų riešų netrinkite vieno į kitą - tai naikina aromatą. Gera mintis - šiek tiek papurkšti į orą ir pereiti per kvapnų debesėlį. Šitaip kvepalai pasiskirstys tolygiai ant jūsų kūno. Be to, galite liemenėlėje nešioti nedidelį kvepalais sudrėkintą vatos gabalėlį.

Pabandykite sluoksniuoti kvepalus. Naudokite tą patį kvapą, tik kitomis formomis. Pradėkite nuo vonios želės, tada įsitrinkite kūno losjonu. Galiausiai kvėpinkitės to paties aromato kvepalais ar tualetiniu vandeniu.

Kvepalų buteliukus laikykite sandariai uždarytus, kad nepasiektų karštis ar tiesioginiai saulės spinduliai. Jei papurškus kvepalų nebesijaučiate tarsi nuostabaus kvapo debesyje, o skystis flakonėlyje pataamsėjo, vadinasi, kvepalai nekokybiški. Kai kurie gaminiai parduodami tamsaus stiklo buteliukuose. Jie kur kas geriau išsaugo kvapiąsias savybes.

Išsirinkite kvepalus, kurie tinka jums, o ne šeimai ar draugams. Užsipurkškite kvepalų parduotuvėje ir pasivaikščiokite bent dešimt minučių. Kai kuriems kvapams, kad atsiskleistų, reikia mažiausiai pusvalandžio.