„Norfos“ priekaištai

UAB „Norfos mažmena“ atstovas viešiesiems ryšiams Darius Ryliškis patvirtino, kad prieš dvi tris savaites buvo pastebėta faktų, jog „Norfos mažmena“ darbuotojus į savo pusę bandė pervilioti didysis konkurentas AB „VP Market“, valdantis didžiausią prekybos centrų „Maxima“ tinklą.

Pasak D. Ryliškio, tik Vilniuje esančiose „Norfos“ tinklo parduotuvėse daugelis kasininkų, pardavėjų ar salės darbuotojų gavo rašytinius pasiūlymus iš „VP Market“ tinklo. „Rašteliai su darbo sąlygomis buvo perduodami tiesiog darbo metu „Norfos“ teritorijoje, padedami ant svarstyklių, kišami į rankas, – stebėjosi D. Ryliškis. – Tokių vilionių patiriame ir regionuose. Ypač tuo metu, kai konkurentas atidaro naują prekybos centrą.“

Pasak D. Ryliškio, visi viliojimai buvo tik iš „VP Market“ tinklo: „Neteko girdėti, kad taip neetiškai mūsų darbuotojus bandytų pervilioti kiti prekybos tinklai – „Iki“ ar „Rimi“. „Norfos mažmena“ paskelbė tik viešą pranešimą apie neetiškus konkurento veiksmus, tačiau nusprendė nesivelti į teisminę kovą ir negaišti laiko veltui.

Kaip teigiama, „Maximos“ vilionėmis susigundė vos keli „Norfos“ tinklo darbuotojai, tačiau masinio perėjimo nėra. „Pas mus darbuotojai uždirba pakankamai, ne mažiau nei kituose tinkluose. Ir mes nejaučiame darbuotojų stygiaus“, – sakė „Norfos“ prekybos tinklo viešųjų ryšių atstovas.

Atsakas iš „Maximos“

Prekybos milžinui UAB „VP Market“ tokie „Norfos“ prekybos tinklo atstovų priekaištai atrodo keisti. „Konkuruojame visose srityse, ieškodami darbuotojų – taip pat, – neslepia „VP Market“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė. – Tačiau toks viešas pareiškimas ir kaltų ieškojimas atrodo keistai. Reikia kelti algas darbuotojams, sudaryti geras darbo sąlygas, įsiklausyti į jų lūkesčius, kad jie neišeitų pas konkurentus.“

V. Jakubauskaitės teigimu, „Maximos“ parduotuvių darbuotojai taip pat gauna kvietimų dirbti kitur, panašaus pobūdžio informacija perduodama iš lūpų į lūpas, tačiau situacija nedramatizuojama – žmonės patys pasirenka, kur jie nori dirbti ir kiek uždirbti.

Bendrovė „VP Market“, jos spaudos atstovės teigimu, savo darbuotojams siūlo laiku mokamą atlyginimą, kuris nuolat didinamas. Artimiausiu metu atlyginimą ketinama vėl padidinti 15 procentų. Šiuo metu pardavėjų ir kasininkų atlyginimas, išskaičiavus mokesčius, siekia nuo 700 iki 1 500 litų.

V. Jakubauskaitė argumentavo, kad po Lietuvos įstojimo į ES darbuotojų trūkumas ypač jaučiamas aptarnavimo srityje – prekyboje, viešbučiuose, kavinėse ir pan. „VP Market“ darbuotojų ieško visais įmanomais būdais. Apmoko neturinčius patirties, atveža į darbą iš rajonų.

Mažmeninės prekybos tinklo operatorė „VP Market“ yra didžiausia Baltijos šalyse. Lietuvoje ji valdo 195, Latvijoje – 105, Estijoje – 27, Bulgarijoje – 11, Rumunijoje – 8 prekybos centrus.

Meistrai atėjo, kur geriau

Darbuotojų perviliojimas neretas ir tokioje įtemptos konkurencijos rinkoje kaip automobilių priežiūros paslaugos.

Kai neseniai šalia Panevėžio, prie Pažagienių kaimo, duris atvėrė modernus automobilių priežiūros centras – A. Povilausko įmonė „Kadex“, daugelis darbuotojų į šią įmonę atėjo iš kitų autoservisų – „Kelias“, „Ekrano ekspedicijos“ ir kt. Iš viso į įmonę atėjo dirbti 80 žmonių, apie 30 iš jų – autoserviso meistrai.

„Kadex“ direktorius Algis Povilauskas neigia darbuotojų perviliojimo faktą. „Darbuotojai patys pas mus atėjo. Mes jiems pasiūlėme didesnį atlyginimą ir geras darbo sąlygas“, – pažymėjo A. Povilauskas. Pasak jo, vos įsikūręs autoservisas „Kadex“ pasiūlė serviso meistrams atlygį nuo 2 000 litų ir geras darbo sąlygas – dušo kabinas, šildomas drabužines ir pan.

UAB „Kelias“ Panevėžio padalinio vadybininkas Justas Raicevičius pastebėjo, kad darbuotojų perviliojimo problema jaučiama pastaruosius porą metų, kai geri specialistai pradėjo migruoti į užsienį ir kitas įmones. Tai spėjo pajusti ir keliolika metų Panevėžyje gyvuojantis autoservisas „Kelias“.

Pasak J. Raicevičiaus, įmonės gali išvengti tokių sunkumų tik investuodamos į ateitį, į savo darbuotojus.

Jei vilionės nepavyksta – nėra filialo

Anot „Fileksos“ direktoriaus Dainiaus Žebrio, pagrindinė darbuotojų perviliojimo priežastis – specialistų trūkumas. „Visi mokantys dirbti išvažiavo į užsienį. Smulkiajam verslui atėjo sunkios dienos“, – sakė verslininkas.

Pasak D. Žebrio, darbuotojus pervilioja stambesni konkurentai. „Jeigu tu nekeli atlyginimo savo darbuotojams, kai kelia konkurentai, tai tavo darbuotojai išeis pas jį“, – neabejojo D. Žebrys.

Kaip prisiminė D. Žebrys, estų bendrovė, prekiaujanti viešbučių švaros reikmenimis, prieš porą metų kreipėsi, kad jis surastų darbuotojų jų būsimam filialui Vilniuje. „Nuėjau į įdarbinimo agentūrą, – kalba D. Žebrys, – o man ir sako, kad problemos nėra. Jei paduosiu skelbimą ir pasiūlysiu didesnį atlyginimą, tai pusė darbuotojų iš kitų bendrovių pereis pas tave. Apie pusė darbuotojų yra pasiryžę pereiti kitur, jei tik bus pasiūlytas didesnis atlyginimas“, – daro išvadą D. Žebrys.

Tokia pat situacija yra ir Panevėžyje. Pasak D. Žebrio, viena įmonė taip ir neatidarė filialo Panevėžyje, nes nerado darbuotojų. Tie, kurie dirbo pas konkurentus, nesutiko pereiti į naująjį filialą, jei nebus mokama didesnė alga.

Paviliotieji grįžta

Statybų sektoriaus darbuotojų migracijoje jau dvelkia nauji vėjai. Tie darbuotojai, kurie prieš kelerius metus buvo išvykę į užsienį, – jau grįžta. Taip pat savo darbuotojus pradeda susigrąžinti viena didžiausių šalyje specialiųjų montavimo darbų bendrovė „Montuotojas“, kur dirba apie tūkstantį darbuotojų.

Bendrovės generalinio direktoriaus Alfonso Jaro teigimu, grupė jo įmonės darbuotojų, išvykusių į Norvegiją, pamažu grįžta atgal. Jie pamatė, kad dirbant rimtai, įvertinant Norvegijos ir Lietuvos pragyvenimo lygio skirtumus, galima ir tėvynėje uždirbti normalų atlyginimą.

Pasak A. Jaro, iš „Montuotojo“ į Norvegiją buvo išvykę apie 40 darbuotojų. Iš jų jau trečdalis sugrįžo. Tikimasi, kad grįš dar ne vienas, taip pat planuojama priimti ir daugiau darbuotojų. Darbdaviai, pajutę vietinių profesionalų stygių, bando spręsti problemą samdydami pigesnę darbo jėgą iš Baltarusijos. Anot spaudos, viena Vilniaus statybos įmonių iš to turėjo daugiau nuostolio nei naudos. Užsieniečių darbininkų broką vėliau teko ištaisyti lietuviams statybininkams.

Protai nuteka į užsienį

Kam ugdyti naują darbuotoją, jei galima nuvilioti iš konkurento jau paruoštą specialistą. Net šalys viena iš kitos vilioja šviesius protus, mokslininkus. Tokie verslo triukai plačiai taikomi net tokiose išsivysčiusiose technologijų šalyse kaip Amerika ar Japonija.

Protų nutekėjimo problemą jaučia ne vien tik Lietuva, tačiau ir tokios palyginti turtingos šalys kaip Vokietija ar Didžioji Britanija. Priežastis žinoma – JAV universitetai turi kur kas didesnes finansines galimybes nei aukštojo mokslo įstaigos Europoje.

Tačiau yra ir pavyzdžių, kaip šią problemą spręsti. Taivanas iš tų pačių Jungtinių Valstijų parviliojo savo piliečius į šalyje sukurtus technologijų parkus. Manoma, jog šis modelis būtų perspektyvus ir Lietuvoje – sutelkti dėmesį į tas pažangias technologijas, kurios tiriamos ir tobulinamos mūsų universitetuose.