Beje, pagal nerašytą būrėjų kodeksą jos gali imti tik tiek pinigų, kiek žmogus duoda. Tačiau kas šiais materializmo laikais šios taisyklės laikosi? Taigi būrėjų kainos svyruoja nuo 20–30 iki 100 Lt.
Mirtis – tabu
Pas Svetlaną randu laukiančią dar vieną klientę. „Ar bent kas nors išsipildo?“ – klausiu sužinojusi, kad mergina čia ne pirmą kartą. „Ne viskas. Manau, patys esame savo ateities kalviai“, – atvirauja ši. Tad ko ji čia lankosi? „Praeitį nusakė gana tiksliai, todėl ja pasitikiu. Ateinu sužinoti situacijos ir išsiaiškinti, kaip elgtis“, – prisipažįsta mergina.
Pas būrėją ji užtrunka vos 10 minučių. Dabar – mano eilė. „Dirbu kaip psichologė, – atvirauja moteris. – Stengiuosi, kad žmogus atsipalaiduotų. Juk nuo to priklauso, kaip seksis. Kortos ne ateitį nuspėja, o padeda susigaudyti dabartyje“.
Svetlana griežtai laikosi pagrindinės būrėjų taisyklės: niekada neužsiminti apie mirtį. „Taip ir sveikas gali numirti. Juk įtaiga – didžiulė jėga, o aš galiu ir klysti. Tiesiog patariu žmogui pasisaugoti, sveikatą pasitikrinti“.
Psichoterapijos seansas
Neišgirstu nė vieno blogo žodžio. Kai pastebiu, kad jos drąsinimai panašūs į pasaką, ši tik nusišypso:
„Tai ir klausykite kaip pasakos. Tai, kas nepatiko, pamirškite, o kas tinka – galvokite apie tai, pasakokite kitiems. Juk taip save programuojate“.
Ir iš tiesų – išėjusi jaučiuosi kaip po gero psichoterapijos seanso: atsipalaidavusi, kupina pasitikėjimo ir susitaikiusi su savimi.
Būrėja – vampyrė
Ponios Nijolės telefoną randu internete. „Kaip tik išbursime Jums visus metus“, – viltingai nutęsia ši. Atėjusi ant stalo pamatau tris nenaudotas žvakes (mat blogas ženklas, jei buriant jos užgęsta) ir mėlyną kilimėlį (Taro kortos, pasirodo, mėgsta šią spalvą).
Nijolė tuoj pasigiria, kaip neseniai išgelbėjo jauną merginą. „Devintą valandą vakaro sulaukiau skambučio. „Aš pas Jus atvažiuoju. Dingo anūkė“, – guodėsi moteris. Po ilgo įkalbinėjimo sutikau. Kortos parodė, kad mergina miške. Ir ką manote – merginą iš tiesų rado Vingio parke, išgėrusią didelę tablečių dozę“, – stebisi būrėja.
Regis, vienišai moteriai įtinku. Ji pasiguodžia, kad rytoj guls į ligoninę – tirsis dėl vėžio. Kodėl nesiburia, kaip seksis? „Su metais vis dažniau pamanau, kad labiau norėčiau nežinoti“, – prisipažįsta būrėja. Beje, garsios astrologės Nijolės Volmer pranašysčių ši jau išvengė. Ši Nijolei buvo išpranašavusi infarktą – net nurodžiusi konkrečią dieną.
Būrėja mane kamuoja beveik dvi valandas. Net knygutes varto, kad prisimintų vieną ar kitą būrimą. „Pas mane žmonės ateina pasitarti dėl karjeros ir sveikatos. Meilės reikalai jiems nerūpi“, – teisinasi Nijolė ir tuoj pat pažada išburti praėjusius gyvenimus, kurie, tiesą sakant, manęs nedomina. Kai pagaliau iš jos ištrūkstu, net atsikvepiu. Jaučiausi išsekusi, susipainiojusi ir neprisimenanti nė vienos jos pranašystės. „Nežinia, kuri kuriai buvo reikalingesnė: ji man ar aš – jai?“ – šmėkšteli mintis.
Dozė sveiko proto
„Jau maniau, kad neateisite“, – griežtu tonu pasitinka Laimutė – tvirta, stuomeninga moteriškė. Mat penkiomis minutėmis vėluoju. Pasisodinusi mane kišeninėje virtuvėlėje, ji be ceremonijų pradeda mesti kortas. Persmelkia skvarbiu žvilgsniu ir pareiškia: „Na ir bardakas“. Kol aš kaltai šypsausi, Laimutė pamokslauja.
„Kodėl taip ilgai gyvenai susituokusi? (Mat išsiaiškina, kad esu išsiskyrusi – aut. past.) Jau kelis šansus praleidai. Kiek dar gyvensi iliuzijų pasaulyje? Kitiems meluok kiek nori, bet ne sau“, – įsakmiai būgnija būrėja. Bene daugiausia nuo jos tenka mano buvusiam vyrui. Besiklausydama nejučia net pradedu jį ginti. „Gal tau tai ir normalu, bet man – ne“, – kaip kirviu nukerta ši.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad dauguma jos priekaištų ir patarimų – teisingi. Taigi valanda neprailgsta. Slogutis, kamavęs visą dieną po rytinio vizito pas Nijolę, išnyksta, energijos tiek, kad pasiruošusi kalnus versti. Gal mūsų biolaukai sutapo? Mat viena klientė pasakoja, kad pas šią griežtą moteriškę net apsiverkė.
„Keisk butą!“
Tuos pačius dalykus skirtingos būrėjos nusakė visai kitaip. Todėl L.T. žurnalistei kilo natūralus klausimas – kuria gi iš jų tikėti?
„Vis dairotės atgal. Išsivaduokite, jau esate tam pasiruošusi, – drąsina Svetlana. – Visur aplink Jus – pinigai. Pasiimkite juos, kam laikote užspaudusi? Turite ir sugebėjimų, ir jėgų dirbti, ir uždirbti daugiau“.
„Esate pavargusi. Dirbate daug, o ir Jūsų širdis subadyta. Stovite nuo visų nusigręžusi, nebenorite nieko matyti ir girdėti“, – kiek kitaip mano savijautą įsivaizduoja Nijolė.
„Kuo greičiau keisk butą, – iš konteksto iškrinta Laimutė. – Ten susikaupė per daug neigiamos energijos. Galima būtų valyti. Tačiau jei ieškosi pigiau, užsirausi ant šarlatano. Profesionalai už kvadratinį metrą ima po 50 Lt, o valyti reikėtų net tris kartus“.
Vaikų auklėjimas
Svetlana pastebi, kad vaikams laiko beveik neturiu, tačiau nemoralizuoja. „Dėl to jie labai nenukenčia. Tik štai jaunesnysis dar nusitvėręs Jūsų sijono. Raskite jam laiko, antraip pradės klausyti gatvės“.
Laimutė pataria užsiimti vyresniuoju: „Jis labiau nutolęs. Bus geriau, jei dažniau su juo kalbėsitės“. O štai Nijolė tarp manęs ir vaikų neįžvelgia jokių problemų – esą jiems netrūksta nei mano dėmesio, nei meilės.
Karjeros posūkiai
„Retai kam krinta tokios geros kortos, – stebisi Svetlana. – Rūpinkitės tik darbu, visa kita ateis savaime – net geresnis darbo pasiūlymas. Ateinantys metai Jums bus išskirtiniai“. Būrėja duoda dar vieną netikėtą patarimą – rašyti... knygą. „Pati pažiūrėkite, kokios kortos. Kūryba Jums atneš pripažinimą ir populiarumą, – netikiu tuo, ką girdžiu. – Juk jau keletą metų nešiojatės informaciją, bet jos neužrašote. Tad nuo rytojaus pradėkite“.
Tačiau Nijolė keisti darbo nepataria. Mat kortos rodo „dūrį į nugarą“ – suprask, nusivilsiu. Apskritai nelabai seksis: svajonių pilys sugrius iki pamatų. Sėkmė kaip grūdas aklai vištai nukris nebent kitų metų gruodį.
„Dėl darbo nesijaudink, – prieštarauja Laimutė. – Visada rasi būdą užsidirbti. Tačiau kada nors jį keisti teks“. Tiesa, ne dėl karjeros, o dėl... būsimo vyro, kuris manęs ten laukia.
Meilės reikalai
„Matau du vyrus. Vienas – laisvas, kitas – išsiskyręs arba našlys. Šis visuomenėje užims rimtą padėtį, o jūsų simpatija prasidės nuo paprasto bendravimo, susirašinėjimo žinutėmis“, – žada Svetlana. Anot būrėjos, princas ant balto žirgo nukris man tiesiog iš dangaus. Paieškoms nereikės dėti pastangų.
Nijolė mano kitaip: „Nenoriu įžeisti, bet Jūs galite susipažinti per internetą. Dėl jo teks gerokai pakovoti. Ir jei nesugebėsite jo atverti, neturėsite šeimos“.
„Aplink suksis du vyrai. Vienas vedęs, kitas – našlys. Su vedusiu neprasidėk. Velniams jis tau reikalingas. O štai antrojo dar teks ieškoti. Ir pačiai pasikeisti. Pirmiausia patikėk, kad esi to verta. Ir susirūpink įvaizdžiu. Privalai rasti laiko sau“, – prieštarauti neleidžiančiu tonu moko Laimutė.
Olegas Lapinas, psichologas
Būrėjos atsakingos už mūsų viltis. Negalime gyventi nuolatiniais siurprizais. Todėl būrėja – toks pat reikalingas žmogus kaip, pavyzdžiui, stomatologas.
Jei būrėja gerai įsijaučia į kitą žmogų, atranda su juo ryšį, jos vaizdiniai gali turėti telepatinį poveikį. Tai atsitinka ir psichoterapeuto darbe. Kortos ar kiti būrimo atributai – tik dekoracijos. Nėra reikšmės, kuo buriama, svarbiausia, kad būrėja būtų gera psichologė.
Tiesa, kortas traukiate jūs. Kad ir kaip būtų keista, mūsų rankos paklūsta pasąmonei. Išbandykite vieną paprastą triuką: laikykite rankose tris užverstas kortas ir paprašykite žmogaus ištraukti, pavyzdžiui, pikų tūzą. Pasirodo, žmonės dažnai atspėja. Tai, apie ką galvojame, iš tiesų ištrauksime greičiau. Juk ant pečių turime gerą kompiuterį, kuris veikia daug greičiau, nei kalbame ar mąstome.
Giulija: Pati sau ragana esu
Turiu puikią nuojautą. Kartą buvau pas būrėją ir ji išpranašavo tą patį, ką nujaučiau. Vėliau pranašystės pasitvirtino. Būtų įdomu turėti žmogų, su kuriuo galėčiau pasitarti. Svarbiausia nepataikyti pas šarlatanę, kuri pasakas seka, arba tokią, kuri dar ir neigiama energija apkrės.
Natalija Zvonkė: Lapkritį turėjau pagimdyti vaiką
Kai draugei pribūrė daug įdomybių, iš smalsumo nuėjau ir aš. Tačiau išgirdau tą patį, ką pasakojo ir draugė: esą abi pagimdysime berniukus, jie bus nerealiai protingi, iš esmės vunderkindai. Karjera seksis puikiai, net išvažiuosime į užsienį, nors iki šiol savo veiklą sieju tik su Lietuva. Taip birželį „išpranašavo“ vestuves, tačiau apie tai visi laikraščiai rašė.
Asta Baukutė: Ko nesuprantu – bijau
Niekada net minties nebuvo išsiburti. Iš kur kažkas gali turėti galių nuspėti kitų ateitį? Kuo mažiau žmogus turi vidinės stiprybės, jaučiasi pažeidžiamas, tuo dažniau ieško būrėjų pagalbos. Būrėjos tėra geros psichologės, o ateitį sau išburti gali kiekvienas žmogus. Esu tikra – kuo įtiki, taip ir būna.
