Žmonės nuo senų senovės remdamiesi daugiamečiais stebėjimais kūrė tradicijas, padedančias saugoti sveikatą. Sveikos gyvensenos nuostatas geriausiai sutvirtindavo religija. Antai, žydų bei musulmonų šventieji raštai draudžia valgyti kiaulieną. Šiauriau išplitusioje krikščionybėje tokio draudimo nėra, mat kūnas daug geriau saugo šilumą, kai žmogus sočiai pavalgo. Be to, grįžusiam iš laukų valstiečiui pilvo neužkiši vien daržovių mišraine.
Būtent todėl lietuvių patiekalai tokie sotūs ir kaloringi. Visgi jie suprato, jog kuriam laikui būtina pakeisti mitybos racioną. Tam geriausiai ir tinka gūdusis žiemos periodas, kai nedirbami jokie sunkūs darbai. Organizmui pasninko metu suteikiama galimybė išsivalyti, tuo pačiu susimąstoma apie dvasinius dalykus, žmogaus būtį žemėje. Po to ateina linksmybių metas, švenčiamos šv. Kalėdos ir galiausiai grįžtama prie kasdieniškų darbų.
Iškreiptos tradicijos atsisuka prieš sveikatą
Neretai, stengdamiesi laikytis senųjų tradicijų, imame jas suvokti iškreiptai. Tarkim, sugebame persivalgyti per paskutinę pasninko dieną - Kūčias. O per šv. Kalėdas dar labiau prisišveičiame riebaus maisto ir saldumynų. Taip, seniau lietuviai taip pat išragaudavo visus dvylika patiekalų, tačiau tai buvo sakralinis aktas, šeimos ritualas, maistas buvo dar viena priemonė užmegzti ryšius su Anapilin išėjusių protėvių vėlėmis, sustiprinti gyvųjų šeimos narių ryšius: duona, kviečiai, avižinis kisielius - tėvo, žemdirbio dalis; rauginti kopūstai, baršteliai, daržovės - namų šeimininkės, motinos; grybai, riešutai, uogos - vaikų ir senelių dalis Kūčių stalui. Taigi maistas nebuvo vien kūniškas džiaugsmas. Na, o per šv. Kalėdas prisikirtę mėsos ir pyragų, lietuviai lankydavo kaimynus, žaisdavo judrius žaidimus, dainuodavo, šokdavo.
Netgi jeigu sąžiningai laikėtės pasninko, nepersivalgėte, nemanykite, jog po to galite atsipalaiduoti. Organizmas, įpratęs prie mažesnio maisto kiekio, sunkiau susidoroja su didesne maisto gausa. Jei organizmas kelis kartus pajunta alkį, kitą sykį stengiasi kaupti riebalų atsargas, ir - paradoksas - po pasninko antsvoris gali dar labiau padidėti.Todėl nesupraskime pasninko kaip badavimo.
Kaip atsispirti pagundai?
Suprantama, sunku susilaikyti neprikimšus pilvo, kai akys mato pilną patiekalų stalą. Todėl per Kūčias ir šv. Kalėdas reikia gerti daug skysčių. Maistą kramtykite neskubėdami ir daug kartų. Tada greičiau pajuntamas sotumas, seilės suskaido daugiau maisto dar iki jam patenkant į skrandį.
Jei visgi persivalgėte, gerkite mineralinį vandenį, o pajutę, jog skrandis jau nepajėgia įveikti jį užgriuvusio krūvio, išgerkite virškinimą skatinančių preparatų.
Maisto turi pakakti visada
Žmogui kasdien būtina suvalgyti penkių grupių maisto produktų: grūdų ir duonos gaminių, daržovių, vaisių, pieno ir jo produktų, mėsos ir jos produktų, žuvies. Kadangi Advento metu ir per Kūčių vakarienę nevalgome pieno ir mėsos, juos reikia pakeisti atitinkamu sojų, pupelių, riešutų kiekiu.
Kam naudingas ir kam nenaudingas pasninkas
Visiškai pasninko turėtų atsisakyti:
• besilaukiančios kūdikio moterys;
• vaikai;
• ligoniai;
• patiriantys stresą;
• žmonės, kurių organizmas išsekęs;
• dirbantys sunkų fizinį darbą.
Pasninkas naudingas:
• turintiems antsvorio;
• mažai judantiems;
• dirbantiems protinį darbą;
• vyresnio amžiaus žmonėms.
Produktai ir jų kiekiai per dieną:
Grūdai ir duonos gaminiai:
riekė duonos, 30 g dribsnių, pusė stiklinės ryžių, tiek pat košių.
Daržovės: pusė stiklinės šviežių ir viena stiklinė lapinių daržovių, viena bulvė ir pusė stiklinės virtų daržovių.
Vaisiai:
stiklinė sulčių, pusė stiklinės žalių, virtų ar konservuotų vaisių, obuolys, persikas, greipfrutas. 100-200 g žuvies.
Ne pasninko metu reikėtų išgerti stiklinę pieno, suvalgyti tiek pat jogurto, 60 g fermentinio sūrio, vieną kiaušinį, 60-100 g liesos vištienos ir tiek pat kitos mėsos. Vietoj to, pasninkaudami suvalgykite apie 200 g sojos mėsos, stiklinę pupelių ir tiek pat riešutų.
