Kiekvienais metais Danijoje kremuojama apie 40 tūkstančių anapilin išėjusių šios šalies piliečių palaikų.
2003 metais Danijoje buvo kremuota 73 procentai mirusiųjų. Šis skaičius Kopenhagos apylinkėse siekia iki 90 procentų.
Šalyje veikia 33 krematoriumai. Gamtinėmis dujomis kūrenamų krosnių temperatūra siekia 1000 laipsnių, ir šiluma yra išmetama į atmosferą.
Danijos nacionalinė krematoriumų prekybos asociacija nusprendė, kad toks energijos švaistymas niekam naudos neatneša ir kreipėsi į šalies Bažnytinių reikalų ministeriją su prašymu leisti krematoriumų generuojamą šilumą panaudoti šalia šių įstaigų esančių bažnyčioms šildyti.
Praktiškieji danai nusprendė, kad tai puikus būdas sumažinti šildymo kaštus!
Minėtos asociacijos prezidentą Alaną Vestą taip cituoja „Jyllands-Posten“ dienraštis: „Užuot leidę šilumą pro langus, mes galime panaudoti ją bažnyčioms šildyti. Arba dalį jos net parduoti“.
Danijos nacionalinė etikos taryba apsvarstė šį pasiūlymą ir, neįžvelgusi didelių etinių problemų, rekomendavo ministerijai leisti krematoriumams taip panaudoti išgeneruotą energiją.
Nors ir kaip didelėmis šilumos kainomis besiskųstų lietuviai, daugeliui tokia danų patirtis tikriausiai pasirodytų šventvagiška.
Nutariau pasiteirauti savo kolegų danų, ką jie galvoja apie bažnyčių šildymą krematoriumų išgeneruota šiluma.
„Gal idėja ir nėra bloga, bet aš tikrai nežinau, kaip jausčiausi, žinodamas, kad mane šildo mano senelės deginami palaikai“, - svarstė 27 metų Denis Moleris.
„Jeigu po žmogaus mirties naudojame organus, tai kodėl ne šilumą iš deginamų palaikų? - retoriškai klausė 40 metų Henrikas Christiansenas.
Tad danams, garsėjantiems savo liberalumu ir praktiškumu, sprendimas panaudoti krematoriumų išgeneruotą energiją atrodo visai logiškas ir priimtinas.