„Tai jiems sukelia nepatogumų, nes reikia iš naujo atlikti teisminį tyrimą“, - H.Mickevičius įsitikinęs, kad perskaitęs ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų surinktus įrodymus teisėjas iš karto nusprendžia, ar kaltinamasis yra kaltas. Be to, pastebėta, kad neretai teisėjai kaltinamąjį ragina tik patvirtinti parodymus.
Daugiau kaip 50 bylų dalyvavę aukštųjų mokyklų studentai teismų posėdžiuose stebėjo, kaip teisėjai nagrinėja bylas, ar užtikrina kaltinamiesiems įstatymuose numatytas teises. Nors teisminė valdžia žinojo apie atliekamą tyrimą, tačiau jame dalyvavę teisėjai į tyrėjus žiūrėjo ironiškai.
„Rezultatai negali džiuginti, nes teismuose dar gyvas sovietinis mechanizmas, kai teisme įrodymai tik patikrinami, o tyrimas neatliekamas, - pastebėjo H.Mickevičius. – Ikiteisminis tyrimas yra mažiausiai paliesta reformų vieta, todėl teismui perduota nekvalifikuota byla gali nulemti žmogaus likimą.
Mes manome, kad bylas nagrinėdami teisėjai turėtų vadovautis tik teisminio nagrinėjimo metu gautais parodymais. Jie turėtų apklausti visus liudytojus, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad net neatvykus į posėdį liudytojui, teisėjai net nesistengė užtikrinti jų dalyvavimo kitame posėdyje“.
Pasak tyrimo autorių, žiniasklaidoje ne kartą buvo paskelbta apie atvejus, kai ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji „prisipažindavo“ apie nepadarytus nusikaltimus. Buvo nustatytas atvejis, kai teismo posėdyje buvo pagarsinti įtariamojo parodymai, tačiau juos ėmė neigti tyrimą atlikę pareigūnai.
Be to, paaiškėjo, kad proceso metu teisėjai demonstruoja kritinį nusistatymą prieš kaltinamųjų advokatus, kai šie pareikalauja iškviesti papildomų liudytojų.
„Jeigu teismai nėra objektyvūs, jei teisėjas yra prokuroro pusėje, tuomet suprantama, kodėl lietuviai nepasitiki teismais“, - sakė Piliečių santalkos atstovas Jonas Kronkaitis.
Jo kolega žurnalistas Romas Sokodolskis įsitikinęs, kad tyrimas atskleidė, jog teismų darbas vis dar yra šališkas, ir tai puiki terpė korupcijai. Jis mano, kad reikia keisti teisėjų rotaciją, dažnai tikrinti jų darbą, organizuoti mokymus.
Apie tyrimo rezultatus Žmogaus teisių stebėjimo institutas žadėjo informuoti Teismų įstatymą kuriančius Seimo narius bei Teisėjų tarybą.