Pradėjus galvoti apie statybas, didžiausias galvosūkis - kokį namą statyti, kokias medžiagas ir konstrukcijas pasirinkti, kad būtų nebrangu, gražu, šilta ir jauku gyventi. Šiandien populiariausi vienaukščiai ir dviaukščiai namai su pastoge.

Kuri stogo danga geresnė?

Nors statyti namą pradedame nuo pamatų, jau projektuojant reikia nuspręsti, koks bus namo stogas. Šiandien stogui dengti galima rinktis natūralias ir dirbtines stogų dangas. Svarbiausia, kad stogo danga atitiktų namo konstrukciją.

„Jei stogas gana lėkštas, jam labai tiks bituminės ir plastikinės PVC dangos, - pataria architektė N.Blaževičienė. - Jas lengva pritvirtinti. Populiarios ir skardinės stogų dangos, nors jų daug kas nemėgsta dėl barškėjimo. Be to, labai mažai stogdengių šią dangą deda pagal visus reikalavimus, mat kiekviena pragręžta skylutė skardoje turi būti apdorojama chemine medžiaga, kad nerūdytų. Kai nepaisoma technologijos, danga surūdija vos per 10 metų. Be to, mūsų klimato sąlygomis skardinės dangos nėra visiškai tinkamos, kiek žinau, ir Švedijoje, iš kur atkeliavo, jos ne per daug populiarios".

Racionaliausias - vienšlaitis stogas

Trokštantieji natūralumo dažnai pasvajoja apie čerpes. Tačiau, pasak architektės, jos yra sunki danga ir labiau tinka senamiesčio pastatams. Be to, renkantis čerpių dangą reikia žinoti, kad namas turi būti atitinkamos konstrukcijos, tvirtomis ir tankiau statomomis sienomis.

Iš dirbtinių dangų daug lengvesnis už čerpes ir labai gražiai atrodo eternito stogas. Jis primena šiferio ir čerpių stogą, tik gaminamas iš cementinių plokštelių (be asbesto). Ant stogo jos kabinamos specialiais kabliukais, todėl reikalui esant nesunku pakeisti. Ši danga labai tinka ir šlaitiniams stogams.

„Šiandien žmonės dažniausiai mąsto racionaliai ir renkasi vienšlaičius stogus bei dirbtinę dangą, - sakė specialistė. - Nors tas vadinamasis inkilas jau pradeda po truputį atsibosti, tai pats paprasčiausias ir praktiškiausiais variantas. Jeigu namo siluetas gražiai įsikomponuoja į aplinką, tokiu stogu galėsite džiaugtis labai ilgai, o name visada bus daugiau erdvės".

Su palėpe ar be?

Statant vieno aukšto namą tenka spręsti - įsirengti palėpę ar ne. Kokia ji bus, pasak architektės, priklauso nuo to, koks bus namo stogas. Gali būti visavertis gyvenamasis plotas, bet gali būti tik karsto formos patalpa (kai stogas dvišlaitis), kurioje vaikščiosite palenkę galvas.

„Kartais žmonės mano, kad jei padarys palėpinį aukštą su pastoge, labai daug išloš, - teigė architektė. - Finansiniu požiūriu jie gal šiek tiek sutaupys, bet ne tiek daug, kiek komforto ir erdvės turėtų uždengę minimalistinį plokščią stogą".

Anot N.Blaževičienės, iš kaimo į miestą atkeliavęs šlaitinis stogas gyvuoja nuo senų senovės ir vis dar artimas lietuvio mentalitetui, nors iš tiesų jau nebemadingas, palėpė po juo - taip pat.

Kodėl nepopuliarūs karkasiniai namai?

Jau daug metų bandoma įpiršti statytis karkasinį namą, bet jis Lietuvoje itin populiarus taip ir netapo.„Karkasiniai namai pas mus nepaklausūs todėl, kad yra per brangūs ir nepraktiški, - mano architektė. - Žmogus, įvertinęs kainą ir namo konstrukciją, iškart pamato, kad nepatvarus „kartoninis" namas kainuoja beveik tiek pat, kiek ir mūrinis. Todėl ir renkasi mūrinį. Karkasinis namas turi daug minusų. Vienas jų - greitai užsidega, mat jo konstrukcijos yra prikimštos akmens vatos, o visos vatos kilus gaisrui labai gerai pleška. Pliusas yra tik vienas - toks namas gali būti labai greitai pastatomas. Nors iš tiesų dar nė vienas karkasinis namas Lietuvoje nebuvo nei labai greitai, nei labai gerai pastatytas".

Tokio namo šildymas taip pat problemiškas: prišildomas labai greitai, bet neilgam, išjungus šildymą atšąla per pusvalandį, mat nelaiko šilumos. Tuo metu sandariame mūriniame name žmogus, prikūrenęs krosnį, šilumą jaus visą parą.

Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, pasak architektės, racionaliausia namus statyti iš plytų ir keraminių blokelių arba fibroblokelių. Jau įsitvirtina ir akytojo betono blokeliai, nes iš jų labai lengvai ir greitai galima pastatyti tvirtą namą. Kol kas šie blokeliai nėra labai populiarūs tik todėl, kad specialistai dar nenusprendė, kokia apdaila jiems tinka.

Langai - mediniai ir dideli

Labai išpopuliarėjo plastikiniai langai. Jais dažniausiai žmonės pakeičia senus medinius langus daugiabučiuose. „Tačiau plastikinis langas - laikino pastato atributas ir daugiau tinka laikiniems negyvenamiems pastatams, paviljonams, be to, jis per ilgesnį laiką deformuojasi, - teigia architektė. - Esu mačiusi, kad plastikiniai langai, ypač kampiniai, jei žiemą spūsteli šaltis, apšarmoja iš vidaus, mat lange yra metalinių detalių, kurios traukia šaltį".

Tačiau ir plastikinių langų būna įvairios kokybės. Vieni jų gaminami tiesiog garažuose, kiti yra tikrai gerų firmų ir gerų profilių. Bet pastarųjų kaina mažai skiriasi nuo medinio lango su stiklo paketais. Architektė pataria netaupyti pinigų stiklui. Kuo namas ar butas mažesnis, tuo mažiau jame erdvės. O erdvės mums, gyvenantiems taip ankštai, labai stinga. Šią problemą galime išspręsti į savo būstą įsidėję bent jau didelį langą. Didelis langas, jei per jį atsivers gražus vaizdas, bus ir puošmena.