Studentų apklausa buvo vykdyta aštuoniuose Lietuvos valstybiniuose universitetuose bei privačiame ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Iš viso per dvejus metus apklausti 2367 studentai. Tiriant buvo susikoncentruota į tam tikrus fakultetus (ekonomikos, informatikos, inžinerijos ir medicinos), kadangi būtent šių sričių specialistai teoriškai labiau linkę emigruoti.
Tarp aukščiausios kategorijos specialistų labiausiai mobilūs yra tie, kurių aukšta kvalifikacija nereikalauja specifinių kultūrinių įgūdžių, kurie, pasak vienos tyrimo autorių Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Dovilės Krupickaitės, kalba visame pasaulyje galiojančia savo specialybės kalba. Tiksliųjų mokslų, technologijų ir medicinos specialistai lengviau integruojasi naujoje šalyje, nei socialinių ar humanitarinių mokslų atstovai, todėl emigracija jiems atsiperka greičiau. Beje, jei žiūrėtume į visos Lietuvos studentus, pamatytume, kad daugiausia yra studijuojančių humanitarinius, socialinius mokslus ir ekonomiką. Tačiau kaip minėta, humanitarai ir socialinių mokslų atstovai teoriškai yra mažiau linkę išvykti.
Pačias tyrimo užuomazgas prieš penkerius metus prisimindama dr. D.Krupickaitė pasakojo: „Tuomet dar studentė, dabar bakalauro diplomą turinti projekto bendraautorė Lina Blinstrubaitė išvyko padirbėti į Londoną, nes jai trūko pinigų studijoms. Ji pamatė, kad kaip geografei jai ten tikrai yra ką veikti, nes Londone gyvena labai daug lietuvių. Tuomet ji atliko tyrimą ir parašė gražų kursinį darbą apie į Londoną emigravusius lietuvius. Matėme, kad galima tirti ir toliau, ypač mums kaip geografams įdomi emigracijos geografija. Londone ji susipažino su dr. Rūta Aidis, tada dirbusia University College London priklausančios School of Slavonic and East European Studies dėstytoja. Ji susidomėjo mūsų tyrimo sritimi.“ Taip projekto bendradarbe tapo ir JAV lietuvė, dabar Vašingtone gyvenanti dr. R.Aidis.
„Šio tyrimo idėja kilo prieš penkerius metus, kai visi tarsi žinojo, kad daug yra išvykusių, nes jau 2001 metų surašymo duomenys visus apstulbino. Bet iki tol nebuvo to suvokimo atėjusio iki visuomenės ir valdžios sąmonės, kad yra be galo daug išvykusių. Tas supratimas įvyko tik prieš dvejus - trejus metus, panašiu metu, kai įstojome į Europos Sąjungą. Kai mes pradėjome tirti dar nebuvo to suvokimo, pamenu tuomet spaudoje pasirodė publikacija, kur teigiama, jog Londone gyvena apie 100 tūkst. lietuvių, tai buvo šokas. Ta emigracija vyko patyliukais. Aišku, kiekvienam žmogui jo išvažiavimas yra istorija, bet žiūrint iš valdžios pozicijų – apie tai visai nebuvo galvojama.“ – kalba dr. D.Krupickaitė.
Nors tyrimo rezultatai dar nėra galutinai apibendrinti ir išanalizuoti, visgi dr. D.Krupickaitė sutiko pasidalinti kai kuriomis savo įžvalgomis.
Paprašius apibūdinti studentą labiausiai linkusį emigruoti, pašnekovė sakėsi nelabai galinti tai padaryti: „Labai sudėtinga, nes gaunasi gana prieštaringas vaizdas. Kai turėjome preliminarius rezultatus, buvome tokią charakteristiką pateikę, bet dabar nelabai ryžčiausi tam.“
Visgi tyrimų rezultatai rodo, kad šiek tiek daugiau linkusiųjų išvykti dirbti užsienyje studijuoja gamtos mokslus ir mediciną bei ISM. Šio įstaigos studentai tarptautinei rinkai pritaikytą kvalifikaciją įgyja jau studijuodami. Šiuo atveju sunku pasakyti, ar studentai pasirenka studijuoti ISM, nes jau turi planų dirbti užsienyje, ar esamos studijų programos padidina jų siekį taip padaryti.
Nors skirtumas nėra didelis, tačiau vaikinai labiau linkę išvykti nei merginos (vaikinai – 36,4 %, merginos – 32,2%). Tačiau skirtumas nėra didesnis, o negalima pamiršti ir leistinos 3 % paklaidos.
Kaip ir galima buvo tikėtis, daug didesnė jau dirbusiųjų užsienyje studentų dalis atsakė, jog taip pat planuoja dirbti užsienyje. Ryšys tarp darbo užsienyje studijų metu ir noro išvykti vėliau labai akivaizdus, praktiškai pusė dirbusių studijų metu linkę išvažiuoti ir po studijų. O iš tų, kurie nedirbo – tik trečdalis. Tyrimas parodė, kad daugiausia studentų jau teko padirbėti JAV, nemaža dalis dirbo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, o mokantys vokiečių kalbą – Vokietijoje. Tiesa, iš visų studentų užsienyje studijų metų dirbo 17 % apklaustųjų, buvo tikėtasi, kad tokių esam daugiau.
Nors ir labai atsargiai, bet apibendrinus galima taip apibūdinti „tipišką“ (nors nebūtinai visi požymiai turi sutapti) studentą, kuris planuoja išvykti dirbti į užsienį: studijuojantis ISM (ekonomiką ar verslo vadybą), jaunesnio amžiaus vyras, anksčiau dirbęs užsienyje. Ir atvirkščiai, neplanuotų dirbti užsienyje studijuojanti VPU arba VDU vyresnio amžiaus studentė, pasirinkusi pedagogiką, humanitarinius ar socialinius mokslus ir anksčiau nedirbusi užsienyje.
„Blogiausia, kad masiškai išvažiuoja jaunimas. Jie ne tik energingiausia darbo jėga, inovatyvusis potencialas, kuriam išvykus jiems lieka sunkiai išlyginama ar kompensuojama tuštuma, bet dar jaunimas išsiveža ir vaikus, ne tik esamus, bet ir gimsiančius. Todėl mes pasirinkome tirti jaunimą. Pagalvojome, kad valstybei brangiausiai kainuoja aukštąjį mokslą turinčių asmenų išvykimas, tad būtent juos ir tyrėme.“ – aiškina mokslininkė.
Tyrimas atskleidė, kad trečdalis studentų planuoja po studijų išvykti svetur. Klausimas formuluotas būtent taip – ar planuoja. Pusė jų neapsisprendę, tad dar ir tarp jų gali būti išvykstančių.
Pasak dr. D.Krupickaitės optimistiškiau nuteikia tai, kad norinčių išvykti mažėja: „Manau, kad tai susiję su pokyčiais darbo rinkoje ir didėjančiu sąmoningumu. Tiesa, neapsisprendusių skaičius irgi padidėjo per tuos dvejus metus.“
Optimizmo suteikia ir tai, kad studijas nutraukti dėl išvykimo norėtų labai nedidelė dalis studentų (3 %).
Tarp skatinančių išvykti priežasčių pirmauja užsienyje mokamas didesnis atlyginimas (60,7 %). „Bet antros ir trečios priežastys nuteikia optimistiškai, nes rodo, kad žmogus linkęs savo gyvenimą daugiau sieti su Lietuva nei su užsieniu, nes tarptautinė patirtis ir užsienio kalbos išmokimas reikalingas naudojimui būtent čia.“ – svarsto pašnekovė.
Beje, įdomu ir tai, kad nemaža dalis (22 % nurodė kaip III priežastį) studentų svetur išvykti norėtų vedini nuotykių troškimo. Mokslininkės manymu, ši grynai studentiška priežastis visai nėra bloga, greičiau atvirkščiai, mat tai išryškina asmenybės tobulinimosi poreikį.
Gana optimistiškai nuteikia tai, jog pasirengusių likti užsienyje ilgesniam laikui nėra labai daug. Visgi yra dvi pagrindinės kategorijos – norinčių išvykti trumpam ir norinčių išvykti neribotam laikui. „Arba linkę išvažiuoti visam, arba tik trumpam padirbėti, patirti nuotykių. Tiesa, patirtis rodo, kad neretai išvykę trumpam, lieka ilgam.“ – dėsto dr. D.Krupickaitė.
Tarp planų išvykti į užsienį yra didelis ryšys su tėvų pritarimu. Tėvų požiūris labai daug lemia. Apskritai šeimyninės fonas apklaustiems studentams svarbus, pavyzdžiui pati svarbiausia priežastis galinti priversti juos grįžti iš užsienio į Lietuvą yra šeimyninės aplinkybės. Antroje vietoje – nepakenčiamos darbo sąlygos.
Nors oficialiai Lietuvos valdžios institucijoms pasiūlymai kaip reaguoti į jaunimo emigraciją nebuvo pateikti, tačiau mokslininkės preliminariai suformulavo iš tyrimo išplaukiančius pasiūlymus.
Akivaizdu, kad būtina ypatingą dėmesį skirti aukštųjų mokyklų absolventų integracijai darbo rinkoje ir palankių darbo sąlygų aukščiausios kvalifikacijos jauniems specialistams sudarymui (tai visų pirma taikytina medikams). Antraip valstybė neteks vis didesnės dalies aktyviausių, gabiausių jaunų žmonių, o tuo pačiu ir jų išmokslinimui skirtų lėšų bei tos potencialios naudos, kurią galėtų teikti jų kvalifikuotas darbas.
Antra vertus, tyrimo autorės pabrėžia, jog kai kurių specialybių studentams ir absolventams trumpalaikis vykimas dirbti į užsienį gali tapti optimalia strategija sprendžiant įsidarbinimo problemą. Dalis studentų jau rinkdamiesi aukštąją mokyklą ir specialybę (ekonomika, vadyba ir verslo administravimas) orientuojasi į tarptautinę rinką. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad nebūtų trukdžių išvykusiems sugrįžti, nenutrūktų jų ryšiai su savo šalimi (be kitų būdų ir pačios aukštosios mokyklos turėtų būti skatinamos palaikyti nuolatinius ryšius su absolventais), kad jie nuolat turėtų informacijos apie šalies ekonominės būklės kitimą, investicijų galimybes (uždirbtiems užsienyje pinigams investuoti) ir pan.
Pasak mokslininkių, mūsų šalis taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ir už patikimos informacijos potencialiems emigrantams apie būsimų specialistų įsidarbinimo, gyvenimo bei darbo sąlygų skirtumus mūsų ir kitose šalyse pateikimą, taip sumažinant iliuzijas apie migracijos teikiamą naudą.
Atsakykite į klausimą puslapio dešinėje: ar ketinate išvykti gyventi į užsienį!