Apie dirbtinių ir natūralių ultravioletinių spindulių keliamą pavojų žmonių sveikatai pasakoja gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė.

„Po žiemos pablyškusią odą daugelis moterų ir merginų linkusios pagražinti soliariume. Tačiau patartume nepiktnaudžiauti dirbtinės saulės voniomis, nors, tiesą sakant, reikėtų vengti ir dirbtinių, ir natūralių ultravioletinių spindulių. Įdegis iš pažiūros paslepia išsiplėtusias kraujagysles ir kitus odos trūkumus, tačiau moksliškai įrodyta, kad įdegusi oda – tai pažeista oda.

Taip pat dažnai moterys klaidingai mano, kad parudavus soliariume galima nesisaugoti tiesioginių saulės spindulių, nes įdegusiai odai jie esą ne tokie pavojingi. Mes, gydytojai dermatologai ir onkologai, esame įsitikinę, kad mėgavimasis soliariumų lempomis, kaip ir padangių saule, yra toks pat žalingas įprotis kaip rūkymas ar piktnaudžiavimas alkoholiu.“

Mada ar priklausomybė?

Įdegusio kūno madą Europoje pradėjo populiarinti garsioji prancūzė Coco Chanel. 7–8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje soliariumai daugelyje šalių ėmė dygti kaip grybai po lietaus ir iki šiol lankytojų trūkumu nesiskundžia.

„Deja, naujausi tyrimai atskleidžia netikėtą soliariumų populiarumo priežastį – priklausomybę. Manoma, kad pasikaitinus soliariume organizme suaktyvėja endorfinų gamyba, ir dėl to prie jų priprantama“, – teigia gydytoja onkologė.

1996 m. Amerikos dermatologų asociacija paskelbė oficialų pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad lankymasisi soliariumuose kosmetikos tikslais yra žalingas. Tačiau šis pareiškimas soliariumų populiarumo nesumažino.

Žinoma, jog ultravioletiniai (UV) spinduliai skirstomi į UVA, UVB ir UVC. Teigiama, kad UVA spinduliai –mažiau pavojingi, rudinantys, UVB – labiau pavojingi, deginantys. UVC spinduliai stipriausi, tačiau mūsų jie nepasiekia – juos atmosferoje sulaiko apsauginis ozono sluoksnis. Soliariumuose naudojamos dirbtinės šviesos lempos, skleidžiančios daugiausia UVA spindulių. UVB spindulių higienos normos leidžia naudoti iki 1 proc. UVC spindulius soliariumuose naudoti draudžiama.

„Tyrimai patvirtino, kad A ir B tipo ultravioletiniai spinduliai yra kenksmingi, – sako gydytoja J. Gibavičienė. – UVA spinduliai įsiskverbia giliai į odos sluoksnius, pakeičia odos pigmento melanino struktūrą ir kartu sukelia staigų odos patamsėjimą. Šie spinduliai mažina odos elastingumą, gilina raukšles, sukelia pirmalaikį odos senėjimą, silpnina jos atsparumą infekcijai ir didina riziką susirgti odos vėžiu.“

Dėl UVB spindulių poveikio padidėja melanino granulių dydis ir skaičius, o kartu storėja ir odos epidermis.

„Jautresnę blyškią odą turintiems žmonėms pabuvus soliariume gali atsirasti net keratomų, vadinamų senatvinėmis arba kapinių gėlėmis, ar aktinininės keratozės židinių. Ilgalaikiai pažeidimai gali būti viena iš odos vėžio atsiradimo priežasčių“, – perspėja gydytoja.

Jaunų moterų liga

Anot gydytojos J. Gibavičienės, moksliniai darbai, kuriuose bandoma įrodyti, kad ultravioletiniai spinduliai žmogui kenkia, pasirodė netrukus po to, kai buvo nustatyta, jog šie spinduliai gali sukelti į melanomą panašų pigmentinį naviką Pietų Amerikos sterblinei žiurkei. Šeši moksliniai tyrimai vis dėlto statistiškai nepatvirtino, kad naudojimasis soliariumu greitina odos vėžio ir melanomos atsiradimą.

Pasak J. Gibavičienės, įrodyti šias mokslinių eksperimentų išvadas epidemiologiniais tyrimais gana sunku, nes daugiausia soliariumų gerbėjų yra tarp jaunų žmonių, ir jiems ryškesnių odos pokyčių gali atsirasti tik po kelių dešimčių metų.

Tačiau, Tarptautinio odos vėžio fondo duomenimis, jaunų moterų dėl melanomos pasaulyje miršta daugiau nei dėl visų kitų piktybinių navikų ir šioje amžiaus grupėje melanoma pralenkė net krūties vėžį.

Jautriausios – blyškiaodės

„Pacientės ir dabar dažnai manęs klausia, galima eiti į soliariumą ar ne, – pasakoja gydytoja J. Gibavičienė. – Į šį klausimą atsakyti ne taip paprasta – juk gyvenime nebūna tik juodų ir baltų spalvų.

Vienos šešiolikmetės, atėjusios su mama ir primygtinai norėjusios sužinoti soliariumo naudą sveikatai, pasiūliau paklausti motinos, ar verta pradėti rūkyti. Abi sumišo. Panašiai yra ir su soliariumais: įvertinęs galimą riziką, žmogus apsisprendžia pats. Mūsų, medikų, pareiga nuolat priminti apie ultravioletinių spindulių žalą.“

Žmonių jautrumas saulės spinduliams skiriasi priklausomai nuo odos tipo. Žinant apie neigiamą ultravioletinių spindulių poveikį odai, susiruošus į soliariumą ar į paplūdimį, patartina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.

„Jeigu specialistas ir neatkalbės nuo deginimosi, tai bent padės išsiaiškinti, kokio tipo jūsų oda ir kokia spindulių dozė bus jai minimaliai žalinga“, – teigia J.Gibavičienė. Sąlygiškai skiriami šeši odos tipai. Pirmajam priklauso žmonės, kurių oda šviesi, akys mėlynos, plaukai šviesūs ar rusvi. Šių žmonių oda labai jautri, jie ne įdega, o nudega. J. Gibavičienė tvirtina, kad šio odos tipo žmonėms, kurie niekad neįdega saulėje, neįdegs ir soliariume. O mokslinių tyrimų duomenimis, didžiausia rizika susirgti melanoma pastebima tarp žmonių, turinčių šviesią odą, rusvus ar šviesius plaukus, strazdanų, daug apgamų, polinkį nudegti, o ne įdegti saulėje.

Parengta pagal Vilniaus universiteto Onkologijos instituto laikraštį „Onkologo puslapiai“

PSO duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama maždaug 132 tūkst. melanomos atvejų. Norvegijoje ir Švedijoje šios ligos atvejų per 45 metus patrigubėjo, o JAV per 30 metų padvigubėjo. Mada ir noras būti įdegusiems skatina naudotis soliariumais ir yra pagrindinė priežastis, skatinanti odos vėžio atsiradimą.

Daugiausia melanomomis sergama tose šalyse, kur žmonės yra itin šviesios odos ir kur įdegio kultūra labiausiai įsišaknijusi. Tai Australija, Naujoji Zelandija, Šiaurės Amerika ir Šiaurės Europa.

„Pastaraisiais metais vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad žmonės, o ypač paaugliai, lankosi soliariumuose norėdami įdegti, nes visuomenėje klesti tokia mada. Tačiau dėl tokio dažno lankymosi soliariumuose staigiai padaugėjo susirgimų odos vėžiu, – teigia dr. Kerstin Leither, PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už sveikatą, susijusią su aplinka. – Todėl mes norime atkreipti dėmesį į šį faktą ir tikimės, kad mūsų rekomendacija paskatins priežiūros institucijas įvesti griežtesnę naudojimosi soliariumais kontrolę.“

Šiuo metu tik keliose šalyse efektyviai kontroliuojama soliariumų veikla. Belgijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje išleisti įstatymai, ribojantys maksimalią UVB spindulių (tai pats pavojingiausias UV spinduliavimo komponentas) proporciją iki 1,5 proc. (panašus kancerogeninių UV spindulių lygis, kurį skleidžia saulė).

Prancūzijoje įstatymai reikalauja, kad visi UV spindulius skleidžiantys įrengimai būtų deklaruoti sveikatos priežiūros vadovybei, paaugliams iki 18 metų draudžiama lankytis soliariumuose, gerai parengtas personalas privalo stebėti reklamą ir bet kokia užuomina apie naudą sveikatai draudžiama. Kalifornijoje taip pat draudžiama asmenims iki 18 metų lankytis soliariumuose. PSO ragina įvairias valstybes kurti įstatymus, kurie leistų geriau kontroliuoti soliariumus ir draustų tokią soliariumų veiklą, kuri nėra tinkamai prižiūrima.

Be to, dėl per didelio UV spindulių kiekio silpnėja imuninė sistema, ir tai didina infekcinių ligų riziką. UV spinduliavimas gali paskatinti kataraktą, akių uždegimus. Štai kodėl primygtinai rekomenduojama soliariume naudotis specialiais apsauginiais akiniais.

PSO kartu su Tarptautine nejoninės radiacijos apsaugos komisija, Jungtinių Tautų aplinkos programa ir Pasaulinė metereologijos organizacija sukūrė Pasaulinį saulės UV indeksą, kuris dabar taikomas daugelyje šalių: Argentinoje, Australijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Izraelyje, Meksikoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje, neseniai jį imta taikyti JAV ir Kanadoje.