Dezinfekuojamųjų priemonių nebeužtenka
Tris vaikus į Geležių pagrindinę mokyklą leidžianti Laima Tiknienė pasakojo, kad kone kasdien jie grįžta sukandžioti blusų. Nors tvarkingoje šeimoje vaikai dažnai maudomi, drabužiai skalbiami, parazitų vis tiek nepavyksta išnaikinti.
Moteris teigė nebeišmananti, ką daryti. „Apie 80 litų išleidome medikamentams – visus namus dezinfekavome. Daug kas taip tvarkėsi, bet kas iš to, jei iš mokyklos vėl su parazitais grįžta. Girdėjau, kad kitiems vaikams netgi iš antakių blusas traukia“, – pasakojo mama.
Pasak jos, seniūnijos dalijamos dezinfekuojamosios priemonės, naikinančios parazitus, tėra lašas jūroje. „Pusė Geležių tų vaistų norėjo gauti, bet labai mažai davė. Čia beveik kiekvienuose namuose blusų jau atsirado“, – kalbėjo L.Tiknienė.
Anot moters, nuo blusų Geležių mokiniai jau kentėjo ir praėjusiais metais. Neapsikentę tėvai netgi rinko parašus, reikalaudami, kad mokykla būtų dezinfekuojama. Šiemet, L.Tiknienės teigimu, tenka gintis jau ne tik nuo blusų.
„Jau netgi utėlių atsirado. Mano dukrų ilgi plaukai, išprotėčiau, jei dar ir tų gyvių parsineštų. Be to, labai daug vaikų niežais serga. Yra tėvų, kurie geria, nesirūpina atžalomis, parazitus taip ir platina“, – piktinosi moteris.
Iš sąsiuvinių šokinėja blusos
Geležių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Renata Rečiūnaitė neslėpė, kad blusos tapo kone įprasta kasdienybe. „Per pamokas matome šokinėjančias, iš mokinių sąsiuvinių iššoka. Nuo parazitų neapsaugoti nei vaikai, nei mokytojai. Ir pati namo grįžusi randu iš mokyklos parsineštų gyvių“, – pasakojo R.Rečiūnaitė.
Net ir suvokdama, kurie vaikai iš nešvarių namų į pamokas ateina su parazitais, pedagogė neturi teisės įspėti tėvų. „Kai atvažiavusi gydytoja tikrino vaikus, man nebuvo leista dalyvauti, net nesuteikė informacijos, kurie turi parazitų. Ką aš tokiu atveju galiu tėvams pranešti? Pati neturiu teisės mikinių tikrinti“, – apie paradoksalią situaciją kalbėjo mokytoja.
Geležių pagrindinė mokykla jau beveik mėnuo kas savaitę dezinfekuojama, tačiau, anot direktoriaus Stanislovo Stanulionio, kol nebus išnaikinti parazitų židiniai asocialiose šeimose, rezultato neverta laukti.
„Kai kasdien į mokyklą atnešama naujų blusų, iš dezinfekcijos jokios naudos. Pirmiausia reikia tą problemą šeimose išspręsti“, – pabrėžė parazitų atakuojamos mokyklos vadovas.
Rykštė mokykloms
Nors rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus jam siūlęs laikinai uždaryti mokyklą, tačiau S.Stanulionis teigė išsiaiškinęs, kad neturi jokio teisinio pagrindo imtis tokių priemonių.
„Įstatymai man leidžia veikti tik morališkai. Netgi žinodami, kur yra parazitų židiniai, pedagogai neturi teisės kištis į šeimas, kitaip galime būti apskųsti. Net medikai negali to daryti, ką jau kalbėti apie mus. Tokio absurdo per dvidešimt mano darbo metų dar nėra buvę“, – aiškino direktorius.
Parazitus mokykloje S.Stanulionis vadina pastarųjų dvejų metų švietimo įstaigų rykšte. Pernai blusos buvo užplūdusios vieną Rokiškio mokyklą, neseniai Pasvalio rajono Pušaloto pagrindinės mokyklos tėvai grasino nebeleisiantys savo vaikų į šią švietimo įstaigą, kol nebus imtasi rimtų priemonių parazitams išnaikinti.
S.Stanulionis įsitikinęs: daugėjant šelpiamų šeimų situacija tik blogės. „Gauna iš labdaros drabužius, sunešioję numeta į krūvą kampe nė neskalbtus ir vėl laukia „labdarinių“. Švara seniai tokiose šeimose pamiršta“, – apie kaimo realybę kalbėjo direktorius.
Vedėją šokiravo
Panevėžio rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus pripažino buvęs šokiruotas, iš mokinių tėvų sužinojęs apie situaciją Geležių mokykloje. Tačiau, pasak jo, tai – ne švietimo, o švaros problema. Kad blusos pultų ir kitas rajono mokyklas, vedėjas tikino negirdėjęs.
Karsakiškio seniūnijoje, kuriai priklauso ir Geležiai, šiuo metu oficialiai įregistruotos 36 socialinės rizikos šeimos. Visame rajone – apie 270. Jose auga 768 vaikai.
Karsakiškio seniūnijos socialinės darbuotojos Kristinos Pagareckienės teigimu, nors tokiomis sąlygomis augančių vaikų ir gaila, tačiau jų atskirti nuo geriančių ir apsileidusių tėvų praktiškai neįmanoma.
„Lietuvai reikėtų keliaaukščius dangoraižius pastatyti, kad būtų kur tokius vaikus apgyvendinti. Vaikų globos namai jau perpildyti“, – teigė socialinė darbuotoja.
Vienkartinės dalybos – ne išeitis
Blusų, tik mažesniais mastais, aptikta ir Karsakiškio, Paliūniškio pagrindinėse mokyklose. Tačiau, pasak K.Pagareckienės, tokiose netoli miesto įsikūrusiose gyvenvietėse nešvara dar nėra tokia aktuali problema kaip atokiai esančiuose Geležiuose ar Sodeliuose.
„Mes taip pat neturime jokio juridinio pagrindo tokias šeimas versti susitvarkyti. Galime apeliuoti tik į jų geranoriškumą“, – pabrėžė socialinė darbuotoja.
K.Pagareckienė džiaugėsi bent tuo, kad šeimos priėmė seniūnijos dalytas dezinfekuojamąsias priemones. Tačiau jų tegavo vos 30 šeimų. Šiam reikalui Savivaldybė iš miesto biudžeto skyrė tik 400 litų. „Tokios priemonės turėtų būti dalijamos nuolat. Tai – ne mūsų vienos seniūnijos, o viso rajono problema. Tik mes pirmieji surikome“, – pabrėžė K.Pagareckienė.
Su šernais lengviau
Situaciją Geležių mokykloje stebintis gretimo Tiltagalių kaimo medicinos punkto gydytojas Šarūnas Tirva liūdnai juokavo, kad su šernais paprasčiau nei su žmonėmis. „Žvėrį ištyrei ir paskelbei epidemijos zoną. O dabar nėra jokios metodikos, kaip nustatyti parazitų židinį. Dresuoto šuns į įtartinus namus juk neįleisi, kaip ieškant narkotikų“, – pabrėžė Š.Tirva.
Jis teigė suprantąs, kad šiuo atveju pažeidžiamos ir vaikų iš tvarkingų šeimų, ir pačių pedagogų, galinčių užsikrėsti parazitais, teisės, tačiau nėra įstatymo, leidžiančio priverstinai gydyti ir dezinfekuoti. Medikas patvirtino ir pats tikrinęs Geležių mokinius, tačiau kokias ligas diagnozavęs, jis teigė neturįs teisės viešai kalbėti.
„Yra universalus vaistas, kuris galėtų būti taikomas visam mokyklos kolektyvui. Tačiau mes neturime teisės ištepti vaiko. Nei šeimų, nei vaikų negalime priversti gydytis“, – aiškino Š.Tirva.
Lieka bejėgiai
Panevėžio visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas patvirtino, kad nusiskundimų dėl blusų buvo gauta ir iš kitų rajono mokyklų. Tačiau jos, pasak epidemiologo, susitvarkė tyliai, nekeldamos triukšmo.
Nors parazitai švietimo įstaigose jau tampa masiniu reiškiniu, tačiau jų naikinimas paliekamas savieigai. „Įstatyme aiškiai parašyta, kad tai – pačių šeimininkų problema. Jei viešą įstaiga apipuola blusos ir ji nieko nedaro, mes dar galime pakelti triukšmą, bet kai tai susiję su privačiais asmenimis, esame bejėgiai. Galų gale tai ne epidemiologinė, o švaros problema“, – pabrėžė A.Žobakas.