Pirmiausia noriu atkreipti paklausėjos dėmesį į tai, kad baudžiamajame procese dažniau vartojamos tokios sąvokos: įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ir pan. Asmuo, kuriam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, iki ikiteisminio tyrimo pabaigos yra vadinamas įtariamuoju.
Asmuo, dėl kurio nusikalstamos veikos prokuroras ikiteisminį tyrimą užbaigė surašydamas kaltinamąjį aktą, vadinamas kaltinamuoju.
Kaltinamuoju asmuo yra ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir priima apkaltinamąjį nuosprendį, toks kaltinamasis tampa nuteistuoju.
Pagal asmens skundą dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo (taip teisiškai vadinamos pagrindinės seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos) pradėjus ikiteisminį tyrimą ir esant pakankamai duomenų, kad konkretus asmuo gali būti įtartas padaręs šią nusikalstamą veiką, pastarajam yra įteikiamas pranešimas apie įtarimą.
Siekiant užtikrinti, kad įtariamasis nesislėptų ir dalyvautų baudžiamajame procese, netrukdytų atliekant ikiteisminį tyrimą, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nedarytų poveikio nukentėjusiajam ar kitiems procese dalyvaujantiems asmenims arba kitokiu būdu netrukdytų atlikti ikiteisminį tyrimą, jam gali būti paskirta viena iš Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje nurodytų kardomųjų priemonių.
Pati griežčiausia kardomoji priemonė yra įtariamojo suėmimas. Šią priemonę ikiteisminio tyrimo metu paskiria ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymu.
Įtariamajam paskyrus suėmimą, prokuroras ar ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas apie tai privalo pranešti nukentėjusiajam ir išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie įtariamojo paleidimą į laisvę.
Baudžiamojo proceso kodekso 128 straipsnio 4 dalis numato, kad apie įtariamojo suėmimą nebūtina pranešti nukentėjusiajam, jeigu nėra žinoma jo gyvenamoji vieta. Tokiais atvejais byloje turėtų būti šią aplinkybę patvirtinantis dokumentas.
Jeigu prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra žinoma nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, tada nukentėjęs asmuo yra kviečiamas atvykti pas prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną, kur surašomas protokolas apie pranešimą dėl įtariamojo suėmimo ir nukentėjusiajam išaiškinama jo teisė gauti pranešimą apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę.
Jeigu nukentėjęs asmuo pageidauja žinoti, kada bus paleistas į laisvę įtariamasis, tada apie tokį pageidavimą yra surašoma pažyma, kurią prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas siunčia į įtariamojo suėmimo vietą.
Šią pažymą gavusi suėmimo vietos administracija ne vėliau kaip likus 1 dienai iki įtariamojo paleidimo į laisvę dienos privalo apie įtariamojo paleidimą pranešti nukentėjusiajam. Jeigu įtariamasis paleidžiamas nedelsiant ir nėra galimybės apie tai pranešti iki įtariamojo paleidimo į laisvę momento, tada įstatymas įpareigoja suėmimo vietos administraciją tai padaryti iš karto po įtariamojo paleidimo.
Panašia tvarka vyksta ir pranešimo apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę procesas. Tačiau šiuo atveju, ar nukentėjusysis pageidauja gauti pranešimą apie būsimą nuteistojo paleidimą privalo išsiaiškinti bylą nagrinėjusio teismo teisiamojo posėdžio pirmininkas, kuris surašo pažymą, jeigu nukentėjusysis pareiškia tokį pageidavimą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši pažyma yra siunčiama į bausmės vykdymo instituciją, kurios vadovybė apie nuteistojo paleidimą į laisvę privalo pranešti nukentėjusiajam ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki paleidimo dienos.
Jeigu nuteistasis paleidžiamas nedelsiant ir nėra galimybės apie tai pranešti iki nuteistojo paleidimo į laisvę momento, tada įstatymas įpareigoja bausmės vykdymo institucijos vadovą tai padaryti iš karto po nuteistojo paleidimo.
Taigi įstatymai numato nukentėjusiajam teisę gauti pranešimą apie įtariamojo ar nuteistojo paleidimą į laisvę, jeigu jis to pageidauja. Tačiau šis pageidavimas įstatymo nustatyta forma turi būti fiksuotas raštu.