LR Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, jog draudžiama varžyti teises ar teikti privilegijas žmogui dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. LR darbo kodekso 2 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas darbo subjektų lygybės principas.
Akivaizdu, jog lygybės principas įtvirtintas aukščiausią galią turinčiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Diskriminaciją draudžia taip pat LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei LR lygių galimybių įstatymas. Konstitucinio lygybės principo pažeidimas - asmenų diskriminacija nepriklausomai nuo jos formos.
Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų asmenims.
Taigi iš sąvokos matyti, kad netiesioginė diskriminacija galima ne tik nustatant asmeniui ar asmenų grupei apribojimus, bet ir privilegijų ar pranašumo suteikimu.
Įžvelgti darbo santykiuose netiesioginę diskriminaciją yra sunku, nes formalus veikimas ar teisės norma iš pirmo žvilgsnio gali būti netgi teigiami, tačiau praktikoje paaiškėja, kad tai netiesiogiai diskriminuoja asmenis.
Pavyzdžiui, netiesioginė diskriminacija darbo teisėje būtų tuo atveju, jei į kolektyvinę sutartį būtų įtraukta norma, kad iš kiekvieno įmonės struktūrinio padalinio kiekvieną mėnesį į stažuotę gali išvykti po 2 asmenis, kurie atstovautų kiekvieną lytį, t.y. kiekvieną kartą vyktų vienas vyras ir viena moteris.
Tokia sąlyga iš pirmo žvilgsnio socialiai naudinga ir neutrali. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įmonės struktūriniuose padaliniuose iš viso gali dirbti, tarkim, 25 moterys ir 2 vyrai.
Tokiu atveju vyrai į stažuotes vyktų kur kas dažniau nei moterys. Todėl praktikoje tokia įmonės nustatyta norma netiesiogiai diskriminuotų dirbančias moteris.
Netiesioginės diskriminacijos atveju pirmiausiai nesutarimus šalys turėtų spręsti tarpusavio derybomis, t.y. darbuotojas, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, netiesiogiai jį diskriminuojant, turėtų kreiptis iš pradžių į darbdavį, nurodant galimai jo teises pažeidžiančias normas.
Taikiai nesusitarus, galima kreiptis į LR Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Šiuo atveju kreipimosi tvarką, skundui keliamus reikalavus, jo nagrinėjimo eigą reglamentuoja LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.
Skundai teikiami raštu. Svarbu yra skundą paduoti per nustatytus terminus, t.y. per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo.
Paskutinė pažeistų teisių gynimo institucija - teismas. Kreipimasis į teismą galėtų būti pasirenkamas tik tuo atveju, jei pirmi du būdai neefektyvūs. Ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami specialia tvarka, numatyta LR civilinio proceso kodekso XX skyriuje „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“.
Pabrėžtina ir tai, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Tokiu atveju privalu Darbdaviui įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas.
Atsakomybę už diskriminaciją (tiek tiesioginę, tiek netiesioginę) nustato: LR baudžiamojo kodekso 169 str. – („Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“).
Už šio nusikaltimo padarymą, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taip pat atsakomybę numato ir LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(6) straipsnis – („Moterų ir vyrų lygių teisių bei lygių galimybių pažeidimas“).
Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą pareigūnams, darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą pareigūnams, darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autorės nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama LR Konstitucija, LR darbo, baudžiamojo, administracinių teisės pažeidimų bei civilinio proceso kodeksais bei kitais įstatymais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt