Pasak prekybos tinklo „Sarma“ selektyvių produktų grupės vadovės Lolitos Paragytės, šiuo metu žmonės matyt nori pratęsti vasaros, karščio, saulės ir jūros paliktus įspūdžius, kurie po vasaros vis dar ryškūs. Todėl tarp geriausiai perkamų kvapų vis dar gausu ryškiaspalvių, gaivių, citrusinių, vaisinių, vandens natomis praturtintų kvapų. Bet netrukus juos pakeis šildantys, saldesni, „tirštesni“, sunkesni, minkštesni, rytietiškus motyvus atkartojantys kvapai.
Kvapų ekspertės vienbalsiai konstatavo, kad lietuvių pasirinkimai atspindi tautinį mentalitetą: moterys Lietuvoje itin moteriškos, subtilios, todėl renkasi labai „moteriškus“, neįkyrius kvapus, kuriuose gausu gėlinių, vaisinių natų. Vyrai taip pat nėra linkę pirkti netradicinių aromatų kvepalus: jie renkasi klasikines, gaivios medžio, prieskonių, citrusinių vaisių kompozicijas.
Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje didelio pasisekimo susilaukia beveik visos gerai žinomų prekinių ženklų pristatomos naujienos. Kaip DELFI pasakojo L.Paragytė, ypač mėgstami taip vadinami „fashion“ kvapai, kurie porą kartų per metus išleidžiami nedideliu, limituotu tiražu, itin patrauklioje pakuotėje.
„Per kiekvienas Kalėdas tenka matyti senukus, parduotuvėje perkančius savo damai garsios kompanijos kvepalus. Tik skirtumas yra tas, kad vyresnio amžiaus žmonės visada renkasi ekstraktą ir kratosi tualetinio vandens, net jei kaina trigubai didesnė, o tuo tarpu jaunesnės moterys mielai renkasi kvapųjį ar tualetinį vandenį, derindamos jį su kvapiuoju pieneliu, kremu ar dušo žele“, - savo pastebėjimais dalijosi parfumerijos ir kosmetikos tinklo „Kristiana“ personalo mokymų vadybininkė Eva Pavlova.
Kokie kvapai madingi šį rudenį?
Šį rudenį pastebimas šiuolaikiškų gundančių ar rytietiškų kvepalų atgimimas, tačiau jie nebe tokie svaiginantys ir ryškūs kaip seniau: skaidresni, su gėlinėmis natomis, o prieskoninius akcentus keičia sultingi vaisiniai. Tokius kvepalus moterims išleido beveik visos garsiausios kompanijos.
Kvapų industrijoje pirmaujantys prekiniai ženklai panašiai žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Atsižvelgiant į skirtingą perkamąją galią, užsienyje labiau perkami klasikinių kompozicijų kvapai, orientuoti į vyresnio amžiaus pirkėjų grupę.
Didesnes pajamas turintys pirkėjai Lietuvoje, pasak L.Paragytės, pageidauja originalesnių kvapų. Matyt dėl to, kad turi galimybes keliauti po pasaulį, pamatyti ir sužinoti daugiau ne tik apie konkretų kvepalų prekinį ženklą, bet ir apie mados namus, kuriems jis priklauso. Taip vystosi prisirišimas prie konkretaus prekinio ženklo ir jo koncepcijos.
Kaip DELFI pasakojo E. Pavlova, kompanija ir kvepalų pavadinimas yra vienas iš svarbiausių aspektų renkantis aromatą. Kai garsenybės išleidžia aromatą ar užsimena naudoją tam tikrus kvepalus, dažniausiai sėkmė jau garantuota. Kartais net patraukli pakuotė ar gražus buteliukas paskatina dalį pirkėjų įsigyti kažkokius kvepalus. Iš kitos pusės, buteliukas ir pakuotė atspindi kvapo koncepciją ir sudaro darnią visumą.
Kitiems pirkėjams svarbu tai, kad kvapas yra tam tikros linijos dalis. Pavyzdžiui, Skandinavijoje kvepalai be tepamo dezodoranto niekada nesusilauks populiarumo. Kai kuriems žmonėms svarbiausia yra pats kvapas. Nesvarbu kas leidžia kvepalus ar kokia graži jų reklama, kvapas yra traukos objektas. Dažnai girdime istorijas, jog sutikus gatvėje skaniai pasikvėpinusį žmogų norisi sekti jam įkandin.
No smoking No Giorgio
Pasak L. Paragytės, kvepalų mados dinamiškai kinta kartu su žmonėmis, prisitaiko prie besikeičiančių tendencijų. Parfumerijos kūrėjai, kaip ir drabužių dizaineriai, nuolat ieško kompozicinių kvapniųjų natų ir dizaino derinių sprendimų, atspindinčių šiuolaikinį žmogų.
Kvapų madas galima vertinti ir įvardinti atsižvelgiant į kelis aspektus: kokiai amžiaus grupei jie skirti, kokiai klimato juostai, kokiam metų laikui jie skirti ir daugeliu kitų. Per pastarąjį šimtmetį ne kartą keitėsi tiek rūbų, tiek kvepalų tendencijos. Jos keičiasi pagal dominuojantį gyvenimo būdą ir laiko dvasią.
Nuo šešiasdešimtųjų atsirado poreikis lengvesnių kvepalų, tokių, kuriais moterys galėtų kvėpintis dienos metu. Septyniasdešimtaisiais į madą atėjo baltų gėlių aromatai ir kiek ryškesni rytietiški gėliniai kvepalai. Antroje dešimtmečio pusėje, stiprėjant moterų emancipacijai, pasirodė labai ryškūs, svaiginantys aromatai, tokie kaip „Opium“ („Yves Saint Laurent“), „Giorgio“ („Giorgio Beverly Hills“), „Obsession“ („Calvin Klein“) ar „Poison“ („Christian Dior“), karaliavę visą devintą dešimtmetį.
Kai kuriuose prancūzų restoranuose net pasirodė lentelės su užrašais „No smoking No Giorgio“. Tos pačios reakcijos susilaukė ir „Opium“, kuriuo pasikvėpinusių moterų neįleisdavo į restoranus, nes stiprus kvapas užgoždavo maisto aromatą. Dešimtą dešimtmetį susirūpinta aplinkos apsauga, tad tapo madingi gaivūs ozoniniai, “arbūziniai” kvepalai.
Šiandien vyraujanti tendencija yra stiliaus laisvė. Kiekvienais metais išleidžiama daugybė naujų aromatų. Kasmet atsiranda apie 300 naujų kompanijų, leidžiančių kvepalus.
