Sumeluoti arba „papirkti“
Stebėtina, jog kai kurie vyrai visiškai nesistengia slėpti „naujos moters“ atsiradimo, net jeigu tai įvyko atsitiktinai. „Kam neigti – aš juk nepalieku šeimos. Ko čia kelti dramas!“ Jie net neįtaria, kad tokia pozicija ar, tiksliau, toks atvirumas antrajai pusei gali turėti rimtų pasekmių. Ne veltui psichologai pataria: nereikia atgailauti dėl savo nuodėmių, geriau nutylėti arba sumeluoti.
Kiti neištikimi vyrai atvirai „paperka“ savo žmonas, duodami daug pinigų ir taip pasirūpindami sąlygiškai ramiu gyvenimu šeimoje. Galbūt tokios žmonos ir nutuokia apie savo vyrų „išdykavimus“, bet linkusios tikėti „pasakomis“, kurias seka vėjavaikis sutuoktinis.
Moterų reakcijos
Tačiau ir moterys skirtingai vertina nesantuokinius savo vyro ryšius. Vienos, nors ir labai skausmingai reaguoja į tokią žinią, vėliau susitaiko su išdavyste. Kitos iškart skiriasi. O trečios „keršija“ savo kūnu – pastaruoju metu taip dažnai atsitinka.
Atsiranda ir tokių moterų, kurios į vyro išdavystę žiūri pro pirštus, norėdamos išsaugoti ištekėjusios damos statusą. Kai kurios žmonos su neištikimybe susitaiko ir dar dėl vienos priežasties. Savo nuolankumą jos motyvuoja tuo, kad „nėra kur eiti“. Tokios moterys gyvenime dažniausiai yra bejėgės, todėl laikosi vyro kaip paskutinės galimybės. Užuot bandžiusios pakeisti padėtį, toliau stato fantastines oro pilis: „Štai jeigu turėčiau savo butą... Jeigu turėčiau gerai mokamą darbą ir nebebūčiau finansiškai priklausoma...“.
Vyrai tokių žmonų dažniausiai negerbia. Puikiai suvokdami, kad jos niekur nedings, vieną po kito mezga romanus.
Kito tipo moterys kenčia nuo itin prastos nuomonės apie save. Jeigu vyras neištikimas, jos gali verkti, kankintis, tačiau visiškai priimti ir pateisinti jo žaidimo sąlygas. Taip jos tarsi dar kartą įsitikina esančios nepatrauklios ir nenaudingos. Yra moterų, kurios iš neištikimybės užsidirba. Todėl joms ir vyrų išdavystė neatrodo blogas dalykas.
Daugelis ištekėjusių moterų nuolat mąsto apie vyrų neištikimybę. Ištikimas ar neištikimas – ko gero tai skausmingiausias klausimas. Neretai labai padeda moters intuicija, nuo kurios sunku ką nors nuslėpti, kad ir kaip kruopščiai vyras nusivalytų lūpų dažus ar iš mašinos surankiotų visus galimus įkalčius.
Kodėl jis neištikimas?
Liūdniausia, kad mes dažnai pamirštame, kad geriausias ir natūraliausias kelias šiam skausmingam klausimui išsiaiškinti – tiesiai pasiteirauti vyro. Tačiau daugelis moterų to niekada nepadarys, bent jau todėl, jog bijo, kad vyras pasakys „taip“. O kas tada?
Drąsesnės ir nerūpestingesnės susitinka su savo realiomis varžovėmis ir moteriškai „išsiaiškina“ santykius. Tiesa, neretai tuo metu praranda savitvardą, orumo jausmą ir nebekontroliuoja padėties. Arba dar blogiau - „gaudo“ vyrą su įkalčiais.
Kaip ten bebūtų, tačiau santuokinė neištikimybė visada palieka pėdsakų. Dažniausiai dėl to išsivysto isterinių sutrikimų formos neurozės. Niekas nesako, kad malonu žinoti apie vyro neištikimybę, tačiau nemalonu ir tyčia į tai užmerkti akis. Žinoma, jeigu jums rūpi – ar jis ištikimas, ar ne.
Tačiau visos moterys turėtų kai ką žinoti. Tik nedaugelis vyrų romanų griebiasi norėdami išsiskirti. Nepamirškite to. Niekada neatsisakykite atviro pokalbio su vyru, tikėdamosi, kad romanas nutrūks savaime, arba iš baimės, kad jis jus paliks. Svarbiausias jūsų uždavinys - išsiaiškinti jo romano priežastis ir esmę. Ar tai rimta?
Nederėtų kelti ultimatumo: arba aš, arba ji. Barnio įkarštyje tai gali priversti jį pasirinkti kitą moterį. Anksčiau ar vėliau visi dėl to gailisi, tačiau kelias atgal jau užkirstas. Nereikėtų pradėti ir jo kaltinimo kampanijos. Priešingai, jūsų švelnumas ir kantrybė jį nuginkluos, o jums suteiks papildomų taškų. Kiekviena moteris pati sprendžia – atleisti ar neatleisti. Jeigu vis dėlto atleidote, vėliau niekada dėl to nepriekaištaukite.
Suprantama, nėra receptų kiekvienam atvejui. Visi mes skirtingi, kaip ir mūsų problemos. Vis dėlto neverta pamiršti svarbiausia: reikia iki galo kovoti už savo meilę. Daugelis gali pridurti – ir visomis įmanomomis priemonėmis.
