Kad paskutinis jaunikio ir jaunosios vakaras draugų kompanijoje nevirstų graudžiu ir neskoningu atsisveikinimu, kurį norėtųsi kuo greičiau pamiršti, nereikia tūkstančių, užtenka vos kelių šimtų litų.
Tad koks gi turi būti mergvakaris ar bernvakaris? Koks tik šauna į galvą, bet tik ne nuobodus!
Raganos – ant bangos
Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Šou akademija“ direktorė Ingrida Simonavičiūtė neslėpė – šiomis dienomis pamergės ir pabroliai nori jaunuosius ne tik palinksminti, bet ir priblokšti.
„Kuo neįprasčiau, tuo geriau. Mergvakarių ir bernvakarių metu jaunieji skraidinami oro balionais, iš dangaus leidžiasi parašiutais, šėlsta pirtyse havajietiškos tematikos vakarėliuose. Pavyzdžių – aibė“, - sakė renginių organizatorė.
Ji aiškino, kad teminių vakarėlių būna įvairių. „Pabroliai persirengia mafijos vyrais, velniais. Merginos – medicinos seselėmis, angelais. Pastaruoju metu ypač populiarios raganos. Nuo tematikos priklauso ne tik kostiumai, bet ir užduotys, kurias turi atlikti būsimieji jaunavedžiai. Ne kartą pabrolių ir pamergių pageidavimu teko rengti ispaniškus, prancūziškus, havajietiškus vakarėlius“, - pasakojo I.Simonavičiūtė.
Renginių organizatorė patikino, kad bernvakario ar mergvakario lietuvių liaudies motyvais jai rengti kol kas neteko.
Nuomojo malūnsparnį
„Šou akademijos“ direktorė teigė, kad dažniausiai už bernvakarius ir mergvakarius užmoka pabroliai ir pamergės, tačiau pasitaiko ir išimčių. „Būna, kad prisideda tėvai ar net patys jaunieji. Jie nori, kad šis vakaras būtų nepamirštamas“, - sakė I.Simonavičiūtė.
Pigiausias ikivestuvinis vakarėlis, kurio jai teko imtis, kainavo tūkstantį litų. Brangiausias – per 30 tūkstančių litų. „Jo metu dainavo žinomi Lietuvos atlikėjai, nemažai pinigų buvo išleista limuzinų, malūnsparnio, karietos ir žirgų nuomai. Be to, renginys vyko keliose vietose, tad teko nemažai pakeliauti, o tai taip pat kainuoja“, - pasakojo I.Simonavičiūtė.
Paklausta, ar iš JAV į Lietuvą atkeliavusi bernvakarių ir mergvakarių tradicija nėra tapusi per daug vulgari – retas toks vakarėlis apsieina be striptizo ir falą ar vaginą imituojančio torto, – I.Simonavičiūtė sakė: „Deja, vulgarumas tapo neatsiejama bernvakarių ir mergvakarių dalimi. Tačiau stengiamės nuo vulgarybių atsiriboti, todėl klientams nieko panašaus nebesiūlome“.
Vežiojo bagažinėje
Klaipėdietis renginių organizatorius Marius Tumšys aiškino, kad svarbiausia – tinkamai pasirinkti vakarėlio temą. Neseniai draugui bernvakarį organizavęs M.Tumšys neslėpė, kad daug pinigų organizavimui neprireikė, nors pramogų buvo pačių įvairiausių.
„Gal ir kainavo kokį tūkstantį litų. Susimetė visi pabroliai, ir viskas. Pasirinkome tarybinę tematiką – prisiminėme Lenino laikus“, - juokėsi M.Tumšys.
Jis su kitais pabroliais draugą aprengė šeimyniniais apatiniais, apavė veltiniais, o ant galvos užmaukšlino kiekvieno kolūkiečio atributą – ausinę kepurę. Ant krūtinės jaunikiui buvo padaryta tatuiruotės imitacija, kurioje herojus prisipažįsta mylįs Mašą.
„Tada bagažinėje atvežėme jį į Atgimimo aikštę, kuri, kaip žinia, kadaise vadinosi Lenino aikšte. Čia jaunikį pasitiko visi pabroliai, kurie nuleidę akis skaitė vyrų giminės išdavyste jį kaltinantį raštą. Po to kiekvienas jam po kojomis padėjo po raudoną gvazdiką. Buvo labai juokinga“, - prisiminė M.Tumšys.
Vėliau jaunikis ant rankų buvo nuneštas į autobusiuką, papuoštą moteriškais apatiniais ir liemenėlėmis. „Važinėjome po miestą ir kvietėme nemokamai pavežti visas sutiktas paneles. Ar kurią pavežėme? Aišku! Buvo ir tokių, kurios su mumis į pirtį važiavo ir net indus visus po vakarėlio suplovė“, - kvatojo M.Tumšys.
Angeliukams – ne
M.Tumšys tikino, kad Klaipėdoje bernvakariai ir mergvakariai kasmet populiarėja, o Vilniuje jų organizuojama tiek daug, kad kai kurios renginių organizavimo agentūros sugeba išsilaikyti rengdamos vien šias šventes.
„Už nedidelę sumą galima šventę savo draugams ir patiems organizuoti. Reikia tik pafantazuoti ir atsisakyti jau banaliais tapusių scenarijų – kai persirengiama angeliukais ir lėlytėmis“, - mano jis.
M.Tumšiui labiausiai įsiminė Trakuose matyto bernvakario fragmentas. „Keli indų dvasininkais persirengę vaikinai ant neštuvų nešė jaunikį. Visi procesijos dalyviai ir pats kaltininkas nepratarė nė žodžio. Lėtai tylėdami nužingsniavo tolyn. Toks meninis performansas. Įspūdinga“, - pasakojo bernvakarius ir mergvakarius organizuojantis klaipėdietis.
Kaulija centų
Neseniai ištekėjusi žurnalistė Liepa Kiauleikytė-Rimkevičienė „Klaipėdai“ teigė nenorėjusi tradicinės šventės su striptizu ir tortais.
„Man labai nepatinka, kad Lietuvoje mergvakarių temos būna tokios vulgarios. Perrengia nuotaką gašliais drabužiais ir liepia gatvėje iš vyrų kaulyti centų. Ar tai nėra moters pažeminimas?“ - svarstė žurnalistė. Ji nemano, kad tokius išbandymus apskritai reikėtų vadinti išbandymais. „Sunešioti porą klumpių – tai išbandymas. O tokios pamergių užduotys – pasityčiojimas. Nežinau, gal jos prastų Holivudo filmų prisižiūrėjo?“ - samprotavo L.Kiauleikytė-Rimkevičienė.
Idėjos nekainuoja
Žurnalistei su vulgariomis užduotimis susidurti neteko. Draugių sumanymu, būsimoji nuotaka iš Vilniaus privačiu lėktuvu buvo atskraidinta į Klaipėdą, kur viešbutyje persirengė jai paliktais piratės drabužiais.
„Mergvakario išvakarėse draugės sumąstė, kad aš joms labiausiai asocijuojuosi su plėšike ar pirate. Taip nesunkiai jos ir pasirinko vakarėlio temą“, - sakė L.Kiauleikytė-Rimkevičienė.
Smiltynėje jūreiviškais marškinėliais pasipuošusių draugių pasitikta jaunoji buvo nuvežta į Nidą, kur išpuoštu laivu plaukiojo po marias. „Šokome, dainavome, o vakare paplūdimyje manęs laukė egzotiška vakarienė ant kilimo“, - teigė ji.
Vienintelis atributas, priminęs, kad švenčiamas mergvakaris, buvo vakarienės metu Liepai parodytas filmas. Jame žurnalistės artimieji ir kolegos atkalbinėjo ją nuo lemtingo žingsnio – vedybų.
„Nemanau, kad vakarėlis draugėms brangiai kainavo. Svarbiausia – idėjos. Jos į galvą ateina nemokamai. Viena įkalbėjo pažįstamą lakūną skristi į pajūrį, kita iš darbo kilimą vakarienei atsigabeno“, - pasakojo L.Kiauleikytė-Rimkevičienė.
Nori liaudies dainų
Trejus metus renginius visoje Lietuvoje organizuojanti Inga Stuopelienė neslėpė apmaudo, kad Lietuvoje mergvakarių ir bernvakarių tradicijos taip nutolo nuo lietuviškų papročių.
„Kaip paprašo, taip ir darome. Pasitaiko pageidavimų, kad antrankiais surakintą jaunąją policininkai atvestų. Kartais gelbėtojus kviečia. Nustebinti nori. Tačiau man asmeniškai gražios ramios, tradicinės šventės“, - sakė I.Stuopelienė.
Moteris teigė norinti, kad jos dukros mergvakaris būtų būtent toks – su liaudiškomis dainomis, prie žvakių. „Juk tai – atsisveikinimas su mergyste, todėl jį reikėtų minėti ramiai, o ne naktiniame klube, laive ar dar kur nors“, - įsitikinusi renginių organizatorė.
I.Stuopelienė tikino, kad dabartinių mergvakarių ir bernvakarių scenarijai labiau tiktų kitoms šventėms – gimtadieniams ar vestuvių metinėms.
„Tada ir temą galima parinkti, kad smagiau būtų. O mergvakariui ar bernvakariui nereikia nei havajietiškos, nei kokios kitokios tematikos – šie vakarai jau savaime yra teminiai. Bičiulė pasakojo dalyvavusi mergvakaryje pagal visas etninės lietuvių kultūros tradicijas. Ir Veronika Povilionienė dainavo. Čia tai gražu“, - džiaugėsi keturiasdešimetetė.
