Peržengia ribą
- Anksčiau Advokatų tarybai tekdavo nagrinėti paprastesnes drausmines bylas, susijusias su konkrečiais advokatų nusižengimais – galimu sukčiavimu, klientų mulkinimu, girtavimu ar siekimu pasipelnyti iš išgalvoto atstovavimo. Kokios tendencijos stebimos dabar? – DELFI paklausė R. Andrikį.
- Šiuo metu gausėja skundų dėl to, kad advokatai nesilaiko konfidencialumo įsipareigojimų.
Pavyzdžiui, dažnai skundžiama tokia situacija, kad advokatas gauna atitinkamą dokumentą iš kliento ir tą dokumentą panaudoja kito kliento byloje. Neretai toje byloje interesų turi ir pirmasis klientas, kuris advokatui patikėjo konfidencialią informaciją. Tai yra pakankamai šiurkštus konfidencialumo pažeidimas.
Konfidencialumo įsipareigojimams senatis netaikoma. Klientas gali leisti advokatui atskleisti tik tam tikrą, bet ne visą informaciją, tačiau advokatūroje dažnai pastebimi atvejai, kada pats advokatas tokius dalykus viešai pareiškia ir net raštu prokurorui.
Taip pat pastaruoju metu advokatų tarybą užplūdo klientų skundai dėl to, kad advokatai pažeidžia nuostatas, reglamentuojančias interesų konfliktą.
Tai paprasta sąvoka, užfiksuota etikos kodekse, - advokatas negali konsultuoti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau asmenų įgaliojimu tuo pačiu klausimu, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Bet kartais būna, kad advokatas pradeda vykdyti pavedimą visai to nežinodamas.
Jei vyksta konfliktas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu. Čia advokatas yra savarankiškas ir tos dažnai pasirodančios advokatų pasakos, kad to ar kito jam neleidžia klientas, yra nei įstatymu, nei kitais dalykais nepagrįstos.
- Galbūt kai kurie advokatai šitaip elgiasi, nes toks jų elgesys be etikos principų daugiau jokių teisės aktų nepažeidžia?
- Manau, kad vertingiausi advokato profesinės veiklos kriterijai yra užfiksuoti Advokatūros įstatyme ir Advokato etikos kodekse. Jokiame kitame įstatyme kasdieninių ir pamatinių profesinių advokatų veiklos kriterijų nerasime.
Tiek Advokatūros įstatyme, tiek Baudžiamojo proceso kodekse (BPK), tiek kituose įstatymuose yra numatyta priemonių, kurios turi garantuoti, jog tai, ką sužino advokatas iš savo kliento, yra konfidencialu. Tokia informacija advokatas negali disponuoti kaip tinkamas.
Didelė dalis advokatų ir teisėsaugos institucijų darbuotojų nežino, kas yra advokato profesinė paslaptis. BPK numatyta, kad advokatas, kunigas, žurnalistas negali būti apklausiami dėl tam tikrų aplinkybių.
Dar neteko girdėti, kad dėl kokio nors žmogaus išpažinties būtų pasikėsinta apklausti kunigą, žurnalistai retkarčiais apklausiami, o advokatai apklausinėjami vos ne kas mėnesį, jei ne kas savaitę. Dėl to nukenčia trečias asmuo – klientas, kuris patikėjo advokatui tam tikras žinias.
O advokato etika - tai visiems suprantamas ir žmogiško padorumo matais matuojamas kriterijus. Advokatų etikos kodeksas sako, kad advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ir laiku atlikti.
Imasi, nors žino, kad nesugebės
- Kodėl tuomet advokatai priima tokius pavedimus, jei supranta, kad jų nesugebės tinkamai atlikti?
- Šiuo metu advokatų skaičiui padidėjus iki didelių aukštumų, neretai advokatas priima bet kokį kliento pavedimą, net tokį, apie kurio įvykdymą jis neturi žalio supratimo.
Gavęs tokį pavedimą advokatas nieko nedaro, nes nežino kaip daryti. O vėliau prasideda problemos - praleidžiami terminai, kurie yra sunkiai atstatomi ir kliento teisė suvaržoma pačiu elementariausiu būdu, nepaliekant jam galimybės kada nors tą teisę įgyvendinti.
Tokios problemos šiuo metu stebimos, nes per trumpą laiką į advokatūrą atėjo keli šimtai teisininkų, nepasiruošusių dirbti advokatais. Juolab, kad mes turime naujus baudžiamuosius ir civilinius santykius reguliuojančius įstatymus, kurių apimtys ir principai ne kiekvienam suprantami.
Didžioji dėmė Advokatūros įstatyme - leidimas teistiems asmenims vykdyti advokato profesinę veiklą.
- Gal galite pateikti pavyzdžių, kurie pagrįstų tokius Jūsų teiginius?
- Pavyzdžiui, žmogus pas vieną advokatę teisinį darbą išdirbo šešerius metus, per juos spėjo būti nuteistas už sukčiavimą. Teistumas išnyko, todėl pagal įstatymą jis turėjo teisę tapti advokatu ir juo tapo.
Tapęs advokatu jis pradėjo vilioti tos advokatės, pas kurią dirbo, klientus. Tarp jų - ir klientus, kuriems kelerius metus atstovavo ir didžiąją dalį tų klientų pavedimų atliko advokatė.
Mūsų veikloje tokie viliotiniai atliekami esant nesavarankiškam klientų norui, jie vadinami advokato profesinės etikos pažeidimais. Advokatui už tai šiemet buvo iškelta drausminė byla.
Dar viena drausminė byla buvo iškelta dviem jauniems advokatams už tokius pat veiksmus, tik padarytus žymiai didesne apimtimi, todėl pavojingesnius. Tie jauni advokatai buvo įsigudrinę teikti teisines paslaugas pagal autorines sutartis, apie ką nepriklausomoje Lietuvoje išgirdau pirmą kartą.
Tokių sutarčių tikslas - nuslėpti pajamas nuo kitų advokatų, su kuriais dirbama pagal partnerystės sutartį, nors galioja principas, kad kartu dirbantys advokatai turi žinoti apie vienas kito veiklą.
Šie atvejai parodo, kad kalbėti apie tvirtų senų advokatūros taisyklių laikymąsi neverta, nes tos tradicijos tokiems jauniems žmonėms nepasiekiamos.
Nuobauda – kraštutinė priemonė
- Kalbate apie tai, kad advokatai, siekdami asmeninės naudos, apgaudinėja savo kolegas ir naudojasi jų įdirbiu. Kas dėl tokių dalykų labiausiai nukenčia ir ar visada yra iškeliamos drausminės bylos?
- Daugelis mano, kad už bet kokį pažeidimą advokatui turi būti skirta drausminė nuobauda. Ji taikoma kaip kraštutinė priemonė. Svarbu ne sankcijos griežtumas, o faktas, kad tas pažeidimas įvertintas.
Advokatų taryba per metus gauna apie 200 skundų dėl advokatų profesinės veiklos, o bylų iškeliama apie 40.
Advokatų santykiai, vystantis bet kokiems visuomeniniams santykiams, tampa vis sudėtingesni. Ir tada į pirmą vietą turi būti iškeliami advokatų etikos principai.
Apie pagrindą kelti ar ne bylą mes sprendžiame tik iš to, ką pateikia teisėtais būdais gavęs pareiškėjas. Įvyko ar neįvyko kažkoks pokalbis, pasimatymai su priešinga šalimi, nederamas susirašinėjimas, kurstymas neteisėtų veiksmų - paprastai šito ištirti nėra galimybės.
Jeigu advokatas vykdo sudėtingą ir labai kenksmingą klientui veiką, ta veika daugeliu atveju turėtų ne profesinio pažeidimo, o nusikaltimo požymių, todėl jų išaiškinimu turėtų užsiimti operatyvinę veiklą vykdančios ikiteisminio tyrimo institucijos.