Deja, dauguma jų ilgokai blaškosi, kol suranda vietą “paprastų piliečių” bendruomenėje. Štai, pirmasis po Nepriklausomybės atstatymo Lietuvos vadovas Algirdas Brazauskas tik kiek daugiau nei trejetą metų pagyveno ramaus pensininko gyvenimo. Greit vėl panūdo grįžti į politikos Olimpą.
Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa prieš keletą savaičių tapo JAV verslo programinės įrangos bendrovės “NuTech Solutions” direktoriumi.
Tuo tarpu buvęs JAV Baltųjų rūmų šeimininkas Billas Clintonas iki šiol neranda kuo užsiimti. Kaip praneša BBC, sklinda kalbų, neva buvęs supervalstybės vadovas derasi su viena televizijos kompanija dėl naujos pokalbių šou laidos.
O kaip pavyko save įtvirtinti viešajam gyvenime kitiems, buvusiesiems šios supergalybės vadovams?
Geraldas Fordas, 38-asis JAV prezidentas, vienintelis, kuris buvo išrinktas ne visos tautos. Jis tapo Baltųjų rūmų šeimininku po to, kai dėl “Watergate’o” skandalo turėjo atsistatydinti Richardas Nixonas.
Tačiau už tai, kad parėmė R.Nixoną, šiam sunkiu momentu, G.Fordas prarado rinkėjų pasitikėjimą ir pralaimėjo kitus rinkimus Jimmiui Carteriui.
Kai G.Fordas paliko Baltuosius rūmus, jam buvo jau 63-eji. Tačiau jis ir toliau aktyviai dalyvavo Respublikonų partijos veikloje. Dar kita tiek laiko jis praleidžia žaisdamas golfą.
Vis dėlto visuomenė šį buvusį supervalstybės vadovą prisiminė vėl tik, kai jis, kartu su savo buvusiu varžovu J.Carteriu, 2000 m. prakalbo apie būtinybę keisti rinkimų sistemą.
J.Carteriui geriausiai iš visų jo pirmtakų ir įpėdinių pavyko realizuoti save po to, kai pasitraukė iš Baltųjų rūmų. Atrodo, kad jam pavyko atsitiesti ne tik po 1980 m. triuškinamai pralaimėtų rinkimų, bet išsklaidyti dar valdant šalį susiformavusius stereotipus ir kaltinimus dėl jo politinio netoliaregiškumo.
Kai kurie politikos apžvalgininkai sako, kad galbūt visuomenei reikėjo daugiau laiko tam, kad ji įvertintų J.Carterio politikos subtilumą.
Ypač įsiklausoma į jo nuomonę dėl Artimųjų Rytų.
B.Clintono kadencijos metais J.Carteris buvo tapęs nepriklausomu Baltųjų rūmų pasiuntiniu į visus karštuosius pasaulio taškus.
Šiuo metu jis intensyviai įnikęs į projektų, kaip patobulinti JAV rinkimų sistemą, rengimą. Jis taip pat dėsto sekmadieninėje mokykloje bei užsiima labdaringa veikla.
J.Carteris ypač kritikavo dabartinį JAV vadovą Džordžą W.Bushą dėl jo vykdomos užsienio politikos, ypač sprendžiant Artimųjų Rytų krizę.
Beje, pasitraukdamas iš prezidento posto, J.Carteris buvo pakankamai jaunas politikas - teturėjo tik 56-erius metus.
Tuo tarpu Ronaldas Reaganas tapo vyriausiu JAV vadovu. Praėjus lygiai mėnesiui po inauguracijos, jam suėjo 78-eri.
Galbūt dėl kankinusių ligų ir nekokios savijautos R.Reagano pasitraukimas iš supervalstybės prezidento posto neatrodė toks skausmingas jam pačiam. Kai kurie medikai dar 1992 m. įtarė, kad buvusį šalies vadovą kankina Alzhaimerio liga. Tiesa, oficialiai šitai buvo paskelbta tik 1994 m.
Pasitraukęs iš prezidento posto jis gyvena gana uždarą gyvenimą - laiką leidžia savo rezidencijoje Kalifornijoje.
Kitus ketverius metus Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo George’as Bushas vyresnysis. Iki tapdamas prezidentu jis gyveno labai įvairiapusį gyvenimą - nuo CŽV šefo iki JAV pasiuntinio Kinijoje. Tačiau 1992 m. pralaimėjęs prieš B.Clintoną, šiuo metu G.Bushas vyresnysis mieliau laiką leidžia žuvaudamas su anūkais ir rašydamas savo atsiminimus.
Jis, tiesa, buvo geras patarėjas savo abiems sūnums, kai šie gubernatoriavo Texase ir Floridoje. Tačiau, kai jo sūnus George’as W.Bushas laimėjo prieš B.Clintoną, G.Bushas vyresnysis, nenorėdamas užgožti sūnaus, pasitraukė į šešėlį.
Baigęs prezidento kadenciją B.Clintonas laiko savo mėgiamam laisvalaikio užsiėmimui - improvizacijoms saksofonu - turi į valias. 54-erių m. eksprezidentas iki šiol nėra apsisprendęs, kuo jam toliau užsiimti. Jis nežino, kokiu būdu jam realizuoti savo gebėjimus ir patirtį. B.Clintono aplinkos žmonės BBC žurnalistams kalbėję, esą po tragiškųjų rugsėjo 11-osios įvykių jis dar labiau pasijuto “bedarbiu”.
Po šių teroristinių išpuolių, nenorėdamas būti tik “antraplaniu didžiosios politikos artistu”, B.Clintonas dargi vengė susidūrimo su reporteriais ir komentarų apie šalį ištikusią nelaimę.
Beje, B.Clintonas - pirmasis per 60 metų demokratas, kuris JAV valstybės vadovo poste išsilaikė ištisas dvi kadencijas.
Kiek anksčiau Vakarų spaudoje buvo pasklidusi informacija, kad B.Clintonas pardavė savo atsiminimų autorines teises leidėjui Alfredui Knopfui. Manoma, kad B.Clintono atsiminimai turėtų pasirodyti kitąmet. Tiesa, kokį honorarą šalims pavykę sulygti nėra aišku. Galima tik spėlioti, kad jei B.Clintono žmona Hillari, kiek anksčiau savo atsiminimų leidybos teises pardavė už 8 mln. JAV dolerių, tai eksprezidentas, matyt, tikrai derėjosi ne dėl mažesnės sumos.