Paprastai imunitetas susilpnėja pavasarį, tuomet dažniau vargina įvairios peršalimo ligos bei nepageidaujamos jų komplikacijos. Pavasarį suaktyvėja lėtinės ligos, pūslelinė (herpes), pūlinės infekcijos, blogiau gyja žaizdos.

Kaip veikia imuninis mechanizmas? Imuninis atsakas - tai darni molekulių, ląstelių ir audinių reakcija į svetimas organizmui medžiagas bei infekcijos sukėlėjus. Fiziologinė imuninės sistemos funkcija - užkirsti kelią infekcijai bei sunaikinti jos padarinius.

Imuninei sistemai ypač svarbios kraujo ląstelės - limfocitai. Tai organizmo “sargybiniai”, atpažįstantys virusus, bakterijas ir gaminantys specifinius baltymus - antikūnus, kurie padeda sunaikinti ligų sukėlėjus.

Geriausias vaistas nuo visų ligų - grynas oras ir fizinis aktyvumas

Net ir blogu oru sveika kasdien bent pusvalandį sparčiu žingsniu pasivaikščioti. Fizinis krūvis išjudina visą organizmą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti sąnarių, stuburo ligų.

Organizmą grūdina prausimasis rytais šaltu vandeniu, vaikščiojimas basomis.

Nepatartina rengtis per šiltai. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vaikai nuo mažumės yra pratinami nedėvėti kepurių ir pirštinių.

Venkite perkaitimo, skersvėjų. Šaltu oru svarbu, kad būtų šilta kojoms.

Kokį maistą valgyti, kad imunitetas būtų stipresnis?

Imuninės sistemos veiklai svarbus vitaminas C, kurio gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose - kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose ir kt. Morkose gausu beta karotino, kuris taip pat reikalingas imunitetui palaikyti.

Pasistenkite kasdien suvalgyti po skiltelę česnako ar svogūno.

Jūros gėrybėse, žuvies produktuose gausu omega-3 riebalų rūgščių ir kitų organizmui naudingų medžiagų.

Žmogui reikalingi ir gyvulinės kilmės baltymai (aminorūgštys), mikroelementai (selenas, cinkas), antioksidatoriai (vitaminai A, E).

Vaistinėse galima įsigyti imunitetą stiprinančių preparatų su vitaminu C ir rutinu, vitaminais D, E, B , cinku, manganu, sėlenomis.

Įdomu tai, kad pieniška dieta imunitetą silpnina.

Kodėl kalbant apie imunitetą dažnai minima ežiuolė? Kuo šis augalas naudingas sveikatai?

Šiaurės Amerikos indėnai šiuo augalu gydė nudegimus, kosulį, malšino galvos, dantų skausmą.

Lietuvoje nuo 1960 metų auginama purpurinė ežiuolė (echinacea purpurea). Pastaraisiais metais Lietuvos mokslininkai tyrinėja jos gydomąsias savybes, pateikdami visuomenei daug naudingų tyrimų rezultatų.

Purpurinėje ežiuolėje yra eterinių aliejų, polisacharidų, inulino, kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Ežiuolės šaknyse esančiuose baltymuose yra subalansuotas aminorūgščių kiekis. Purpurinės ežiuolės lapuose gausu provitamino A, šaknyse ir žieduose - vitamino C. Purpurinės ežiuolės visos dalys yra naudingos, bet daugiausiai gydomųjų savybių turi augalo šaknys. Purpurinė ežiuolė skatina žaizdų gijimą, didina organizmo atsparumą.

Pagrindinės ežiuolės sudedamosios dalys blokuoja virusų receptorius ląstelių paviršiuje. Purpurinė ežiuolė veikia antibakteriškai, stabilizuoja leukocitų skaičių.

Purpurinės ežiuolės preparatų gali būti vartojama sergant gripu, kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu, parodontoze, kandidoze, herpeso infekcija, psoriaze, sąnarių, šlapimo takų ligomis.