XXI amžiuje, kai pakitus laimės sampratai pirmenybė teikiama šeimai ir vaikams, o šeimos daugiausia renkasi sąmoningą motinystę ar tėvystę, rengiant Dirbtinio apvaisinimo ir Reprodukcinės sveikatos įstatymus, Lietuvos feminisčių įsitikinimu, reikia rimto politikų, dvasininkų, šeimos ir lyčių studijų specialistų dialogo.

Akcijos būtų beviltiškas šauksmas

"Rengti viešas akcijas nėra numatyta mūsų artimiausiuose planuose. Kol kas nieko tokio iš esmės ir neįvyko. Neseniai Lietuvos vyskupų konferencijos išplatintą pareiškimą suprantu kaip kvietimą diskutuoti ir nemanau, kad vyskupai tai vertina kaip akciją, - sakė "Respublikai" Lyčių studijų centro vadovė D.Marcinkevičienė. -Aš tą pareiškimą vertinu kaip jų gerus norus pasikalbėti su Lietuvos moterimis ir vyrais, kurie galbūt nesutinka su jais."

Priešindamasi dabar rengiamam Dirbtinio apvaisinimo įstatymui, Lietuvos vyskupų konferencija išplatintame pareiškime ragino neleisti įteisinti dirbtinio apvaisinimo būdų, pažeidžiančių santuoką kaip instituciją. Jau parengtam įstatymo projektui nepritaria ir kitų konfesijų hierarchai.

D.Marcinkevičienės manymu, šis klausimas labai sudėtingas, kad būtų galimas vienareikšmis atsakymas. Jo negalėtų pateikti ir kunigai ar net vyskupai. Kompleksišką problemą lyčių studijų specialistai, dvasininkai, politikai turėtų spręsti kartu, kad galėtų numatyti visus galimus atvejus ir netinkamus atmesti, nes dabar svarstoma, kas bus, jeigu bus.

Nemato logikos

"Raginčiau iš įvairių specialybių žmonių sudaryti tokią grupę, kad klausimą spręstų ne vien dvasininkai arba itin pasipiktinusios moterys. Šiuo metu dvasininkai, gydytojai ir mes kalbame atskirai, - sakė Lyčių studijų centro vadovė. - Nebūdama genetike ar politikė, aš matau daug Bažnyčios teiginių nelogiškumo. Tarkim, Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas vadinamas vienu žingsniu iki klonavimo ar eksperimentų su embrionais ir kartu vyskupų pareiškime sakoma, kad Lietuvos mokslininkų, gydytojų laboratorijos yra gana primityvios ir negali panaudoti įvairių sudėtingų dirbtinio apvaisinimo būdų. Jei tokios primityvios laboratorijos, tai kurgi mums iki sudėtingų eksperimentų su embrionais ir kitų dalykų! Tam juk reikalingi dideli pinigai, sudėtingos laboratorijos".

Dabartinėmis sąlygomis, D.Marcinkevičienės nuomone, mūsų gydytojams prieinamas paprastas ir visur taikomas dirbtinis apvaisinimas, galbūt tie du būdai, kaip tik ir įteisinti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte: kiaušialąstės apvaisinimas mėgintuvėlyje ir kiaušialąstės apvaisinimas moters kūne. Lietuva ir mūsų mokslininkai yra per daug neturtingi, kad būtų galimi eksperimentai su embrionais.

Vien moters problema?

"Apie pakitusią laimės sampratą ir sąmoningą motinystę mūsų dvasininkai nekalba. Susėdus visiems kartu šeimos specialistai galėtų tai pasakyti, nes katalikų kunigams visada buvo skirta rūpintis šeima, - kalbėjo D.Marcinkevičienė. - Vaikai taip pat nori būti laimingi. O jiems kartais skiriamas skaudus gyvenimas. Jie paliekami, primušami, prigirdomi degtine. Nežinau, kokį atsakymą išgirstume paklausę vaiko, ar jis nori būti tuo, kuo yra. Labai sunkūs tie klausimai ir tikrai nėra vienareikšmių atsakymų: viena vertus, propaguojant teisę į gyvybę, antra vertus, prieštaraujant dirbtiniam apvaisinimui, t.y. atimant tą teisę".

Viename Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto, kuris netrukus bus pradėtas rengti, skyriuje bus kalbama apie abortus. Jų Lietuvoje kasmet padaroma apie 20 tūkst. Tarptautinėse konferencijose, kuriose yra tekę dalyvauti Lyčių studijų centro vadovei, žmonės labai atsargiai kalba apie abortų legalizavimą ar uždraudimą. Nėra, pasak D.Marcinkevičienės, nei moters, nei vyro, nei pradedančio suvokti, kas yra abortas, vaiko, kuris pasakytų, kad tai yra teigiamas dalykas.

"Bažnyčia tam ir buvo šimtmečiais skirta, kad vyrus ir moteris artintų prie idealo, jie būtų tokie sąmoningi ir nenorėtų daryti abortų. Ką gi ji padarė šiuo požiūriu? Kokia pažiūra buvo XK amžiuje į kūdikio besilaukiančią merginą? Kur buvo kunigas, kai skandinosi tokios veronikos? Kodėl nepaėmė už rankos, nesutaikė su visa bendruomene? Ir maži it žiurkės, anot Žemaitės, gimdavo benkartai, nes dažniausiai būdavo neišnešioti dėl motinos patirto pažeminimo ir paprastai neišgyvendavo, nes bendruomenė jų nekentė. Argi ne simbolinis tas reikalavimas išsaugoti gyvybę bet kokia kaina, nes daug skaudžiau matyti, kai ta gyvybė gęsta? - klausė Lyčių studijų centro vadovė.

-Kokie dabar yra vyrų ir moterų santykiai? Esant tokiam dideliam procentui smurtaujančių, geriančių ar ant sofutės gulinčių, niekur nedirbančių, sutrikusių vyrų, reikalauti iš moterų vienoms spręsti šią problemą nėra tinkamas laikas. Baisu, kad vėl atgyja XIX amžiaus recidyvas, kai vos gimę vaikai būdavo paliekami mirti ten, kur gimę. Lietuvos valstybės archyve yra šimtai tokių bylų".