Ar tikrai dėl sugadintos tvorelės turėjau patirti tokį pažeminimą visų lėktuvo keleivių ir oro uosto darbuotojų akyse?
Kokios įtariamojo teisės tokioje procedūroje? Ar būsiu išbrauktas iš tarptautinių nusikaltėlių duomenų bazės?
Jei paaiškėtų, kad teisėtvarkos pareigūnų veiksmai mano atžvilgiu buvo neteisėti, ar turiu teisę į žalos atlyginimą?
Atsako Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė Rozita Požarskienė
Pagal pateiktos situacijos aplinkybes darytina išvada, kad asmuo Lietuvoje buvo sulaikytas vykdant Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentingos institucijos – Magistratų teismo – išduotą Europos arešto orderį arba prašymą laikinai sulaikyti asmenį, kol bus atsiųstas Europos arešto orderis.
Mūsų šalies Baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kad galima 48 valandoms sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po to, kai jis nusikalstamą veiką padarė, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabėgti, ar iš karto neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos (140 str.).
Suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas nustato to paties kodekso 122 straipsnis, kurio 5 punktas numato, kad suėmimo pagrindu gali būti prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, taip pat užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis.
Žinotina, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Europos arešto orderį asmeniui išduoda Europos Sąjungos valstybės narės įgaliotoji institucija, remdamasi tos valstybės kompetentingos institucijos sprendimu skirti asmeniui kardomąją priemonę – suėmimą arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl nusikaltimo, už kurį pagal išduodančios valstybės narės įstatymus numatyta bent vienerių metų laisvės atėmimo bausmė arba įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis kaip 4 mėnesiai.
Europos arešto orderis yra perduodamas Interpolo/ Europolo kanalais arba siunčiamas tiesiai tos valstybės, kurios teritorijoje gali būti ieškomas asmuo už šio orderio vykdymą atsakingai teisminei institucijai.
Orderį gavusios valstybės už asmenų paieškos organizavimą atsakinga institucija skelbia savo šalies teritorijoje asmens, kuris nurodytas Europos arešto orderyje, paiešką.
Lietuvos teritorijoje asmens paiešką pagal Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos arešto orderį organizuoja Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdyba, pavesdama vykdyti paiešką atitinkamai (pagal ieškomo asmens gyvenamąją vietą) teritorinei policijos įstaigai.
Sulaikius asmenį apie tai nedelsiant pranešama tiek minėtai Tarptautinių ryšių valdybai, tiek Generalinei ir atitinkamai teritorinei prokuratūrai, nes šios institucijos per 48 valandas turi kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo (122 str. 5 p.).
Atsakant į pateiktą klausimą, pastebėtina, kad kur ir kada sulaikyti ieškomą asmenį sprendžia paieškos vykdytojas. Jis gali tai daryti ir oro uoste.
Tačiau nebūtina kreiptis dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, nes mūsų šalies Baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsnio 4 dalis numato, kad asmenims, kuriuos prašoma perduoti pagal Europos arešto orderį, taip pat gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo teisėsaugos institucijų.
Kita vertus, iš klausime pateiktos situacijos galima daryti išvadą, kad asmeniui nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės, nes, pasak paklausėjo, jis sulaikytas buvo 2 paras.
Pastebėtina, kad asmuo dėl sugadintos tvorelės nebūtų patyręs neigiamų emocijų, jeigu „linksmintųsi“ nepažeisdamas nustatytos tvarkos, o sugadinęs svetimą turtą, padarytą turtinę žalą atlygintų iš karto.
Dėl „nusikaltėlių duomenų bazės“ – perdavus asmenį Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jo tarptautinė paieška nutraukiama, o asmens baudžiamasis persekiojimas, t.y. nusikaltimo, dėl kurio buvo išduotas šis orderis, tyrimas atliekamas tos valstybės vidaus teisės normų nustatyta tvarka.
Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikta situacija mažai tikėtina, nes paklausėjas, matyt, bus „sušvelninęs“ padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu pagal Jungtinės Karalystės kompetentingo teismo išduotą Europos arešto orderį buvo paskelbta asmens tarptautinė paieška, jis turėjo būti sulaikytas šioje valstybėje, nes iš klausimo galima suprasti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo – dekoratyvinės tvorelės sugriovimo – iki asmens grįžimo į Lietuvą praėjo tam tikras laiko tarpas, arba Jungtinės Karalystės oro uoste, kadangi informacija apie paieškomus asmenis operatyviai pateikiama atitinkamoms oro uosto tarnyboms.
Be to, mažai tikėtina, kad dekoratyvinės tvorelės sugriovimas, t.y. svetimo turto sugadinimas, pagal Jungtinės Karalystės baudžiamuosius įstatymus kvalifikuotinas kaip nusikaltimas, už kurį numatyta vienerių metų ar didesnė laisvės atėmimo bausmė, nebent tvorelė priskirtina prie didelę istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių.
Praktikoje nepasitaikė analogiško atvejo, kad Jungtinės Karalystės kompetentingas teismas būtų išdavęs Europos arešto orderį už turto sugadinimą. Visi nusikaltimai, dėl kurių ši valstybė išdavė Europos arešto orderius Lietuvos Respublikos piliečiams, priskiriami prie sunkių nusikalstamų veikų.
Atsako Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Stasė Petravičienė
Valstybė garantuoja žalos atlyginimą dėl jos tarnautojų veiksmų nukentėjusiems asmenims. Tačiau, kad klausimo autoriui būtų atsakyta tiksliai, reikia žinoti, kada tiksliai asmens atžvilgiu buvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriuos tas asmuo laiko neteisėtais, nes pastaruoju metu keitėsi žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos teisinis reglamentavimas.
Konstitucijoje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.).
2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (6.272 str.).
2002 m. gegužės 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą. Pagal šį įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl tokios žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Tačiau įstatymas apibrėžia terminą, per kurį tai reikia padaryti – ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka pripažinta, jog jo atžvilgiu pritaikyti procesiniai veiksmai yra neteisėti.
Ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 10 tūkst. litų, o neturtinės žalos dydis negali viršyti 5 tūkst. litų. Šis įstatymas neužkerta asmeniui kelio dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą tiesiogiai.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog ,,būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, (...) kuris neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymu turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos žalai atlyginti.
Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“