Ar galėtumėte būti geiša?

Šiais laikais Japonijoje savo mokines geišų namai verbuoja internetu. L.T. pasidomėjo, ko reikia, kad mergina taptų geiša?

Geišos visada buvo laikomos rafinuotumo ir grakštumo eros reliktu, pasmerktu prarasti savo svarbą moderniaisiais laikais. Vis dėlto šiandien geišos, japonų linksminimo specialistės, išgyvena pakilimo laikus ir už tai turėtų būti dėkingos internetui.

Geišų namai, arba mokyklos, senojoje Japonijos sostinėje Kio­te vėl klesti. Patyrusios geišos mokytojos verbuoja sau mokines internete. Po Antrojo pasaulinio karo geišų stipriai sumažėjo ir paskutiniais metais būdavo vis sunkiau surasti „maiko“ – merginą, pasiryžusią atiduoti penkerius metus tam, kad taptų tikra geiša. Mokinė per tuos metus turi puikiai įsisavinti muzikos, šokio, arbatos ruošimo ir intelektualaus bendravimo menus.

Susidomėjo tradicijomis

XIX amžiaus viduryje geišų traukos centre Kiote buvo per tūkstantį mokinių – „maiko“ ir profesionalių geišų – „geiko“.

Po šimto metų jų skaičius sumažėjo iki 500, įskaitant 200 „maiko“. Prieš dvejus metus mieste buvo likusios vos 58 geišos mokinės, todėl apimti nevilties geišų namai sukūrė savo tinklalapius internete, kur pradėjo ieškoti mokinių.

Dabar mokymos 80 „maiko“, o kai kurioms norinčioms mokytis tenka net atsakyti, praneša britų dienraštis „The Times“.

Savo tinklalapiuose geišų namai publikuoja jaunų „maiko“ fotografijas, dienoraščius, atsiliepimus. Šie pritraukia vis daugiau jaunų merginų, trokštančių tapti senos japonų tradicinės profesijos atstovėmis.

Ankstesniais laikais neturtingai šeimai atiduoti savo neištekėjusią dukrą į geišų namus buvo būdas aprūpinti ją materialiai, jei tėvai to padaryti jau neišgalėdavo. Vėliau geišomis jaunuolės užsimanydavo tapti pačios.

„Dabar merginos apie geišų amatą sužino iš interneto“, – pasakojo Osamu Ito iš „Okini” fondo, atstovaujančio visų geišų namų Kiote interesams. „Gerai yra tai, kad mes gauname „maiko“ iš visos Japonijos“, – pasakojo moteris.

Nauja susidomėjimo geišomis banga Japonijoje susijusi su tuo, kad jaunimas pradeda vis rimčiau domėtis savo šalies tradicijomis.

Būti geiša

O jūs ar galėtumėte tapti geiša? Tai ne darbas nuo 9 iki 18 valandos. Kandidatės į geišas turi būti tvirtai pasiryžusios penkerius metus nepertraukiamai ir sunkiai mokytis savo amato.

Optimalus amžius „maiko“ – 15 metų. Baigus mokyklą eiti mokytis į geišų namus jau vėlu.

Maksimalus geišos ūgis – 160 cm. Japonai mano, kad bent centimetru didesnis moters ūgis neleidžia jai atrodyti gracingai šokio metu.

Idealus geišos svoris – nuo 43 kg. Lengvesnei merginai nebūtų lengva šokti dėvint sunkų kimono. „Maiko“ būtinai turi gauti tėvų leidimą mokytis geišų mokykloje. Jokios kitos alternatyvos Japonijoje nėra, todėl našlaitėms yra beveik neįmanoma tapti „maiko“.

Kandidatės į geišas turi prisiversti gyventi pagal senąsias japoniškas tradicijas, į kurias įeina nuolatinis kimono dėvėjimas ir miegojimas ant specialaus siauro čiužinio, o ne lovoje.

Modelio išvaizda geišai tikrai nebūtina. Makiažas ant merginų veidų tepamas tokiu storu sluoksniu, kad tikrųjų veido bruožų vis tiek nesimato.

Sunkiausia, ką reikia išmokti geišai, tai visą gyvenimą gyventi geišų namuose su mokytoja, kuri vadinama mama, ir kitomis mokinėmis, kurios vadinamos seserimis.

Taigi ar galėtumėte būti geiša?