Pasaulio bankas daro apskritai liūdną išvadą, jog korupcija Baltijos valstybėse atitinka Lotynų Amerikos ir Artimųjų Rytų šalių korumpuotumą. Pasaulio banko ekspertai pabrėžia, jog Lietuvoje didžiausią bėda yra ta, kad nėra tinkamai apibrėžtas privačių ir viešųjų interesų atskyrimas.
Tačiau visiškai kitokią nuomonę apie korupciją Lietuvoje turi specialiosios tarnybos, ypač Specialiųjų tyrimų tarnyba.
STT buvo įkurta prieš keletą metų. Pagrindinis jos tikslas - kova su korupcija aukštuose sluoksniuose. Šiuo metu šioje tarnyboje dirba 160 žmonių, iš biudžeto kasmet ji gauna 14-16 mln. Lt. STT taip pat turi puikias patalpas bei naujausią techniką. Metusi tokius išteklius valstybė iš STT laukė atitinkamų darbo rezultatų. Tačiau laukiamų rezultatų nebuvo.
Iš pradžių STT vadovai tvirtino, kad jiems dirbti trukdo per mažas tarnybos savarankiškumas, tad savarankiškumas buvo padidintas. Vėliau jie pasakojo, kad įspūdingų pergalių prieš korupciją pasiekti jie negalį, nes turi per mažai teisių ir galių. Taigi buvo padidintos STT teisės ir galios. Paskui kokius metus STT bandė išsiaiškinti sąvoką “korupcija”. Besiaiškindami šią sąvoką, STT tuo pat metu iš kitų teisėtvarkos struktūrų viliojo darbuotojus. Taigi, sustiprinusi savo pozicijas, STT pakenkė kitoms teisėtvarkos struktūroms. Kol vyko visos šios įmantrios procedūros STT vadovas Valentinas Junokas tikino, kad kaip tik jos ir trukdo smogti didžiulį smūgį stambiems “korumpams”. Dabar lyg ir niekas netrukdo, tačiau smūgio nėra.
Savarankiškumą, gerą finansavimą, dideles galias, puikią techniką turinti Specialiųjų tyrimų tarnyba tebesiblaško tarp smulkių kyšininkų. Atrodo, kad ji nepajėgi įsiskverbti į korumpuotą elitą ir išaiškinti bent vieną stambų korupcijos atvejį aukštuose valdžios sluoksniuose.
Patyrinėjus plačiai išreklamuotas operacijas, galima pastebėti, kad STT medžioja “smulkmę” ir užsiiminėja pašaliniais darbais. Štai kelios operacijos: su 200 Lt kyšiu sulaikytas kelių policininkas, su 400 Lt kyšiu sulaikyta mokyklos direktorė, su 300 Lt kyšiu sulaikytas Ukmergės valdininkas, su 400 Lt sulaikytas mokesčių policijos inspektorius, su 300 Lt kyšiu sulaikytas aplinkos apsaugos neetatinis inspektorius, su 500 Lt kyšiu sulaikytas muitinės inspektorius.
Nors V.Junokas buvo prisižadėjęs, kad kai tik bus padidintas STT savarankiškumas ir galios, keli stambūs “korumpai” iš karto bus “pakloti”, nes esą STT turi labai rimtos ir įdomios operatyvinės informacijos, tačiau taip neatsitiko.
Prokuratūros atstovai atkreipė dėmesį, kad atsiradus STT niekas iš esmės nepasikeitė. 1993 - 95 m., kuomet nebuvo STT, kasmet būdavo išaiškinama apie 60-67 kyšininkavimo atvejai. Įkūrus STT ir skyrus jai puikų finansavimą, išaiškintų korupcijos atvejų sumažėjo kone perpus.
Norint įgyti informatorių aukštuose valdžios sluoksniuose, reikia labai daug laiko, pastangų ir profesionalumo. Kol kas susidaro vaizdas, kad STT pareigūnai informatorių aukštuose sluoksniuose neturi, taigi todėl jų veikla apsiriboja žemesnio lygmens kyšininkų gaudymu. Prokurorai teigia, jog derėtų perlipti į kitą lygmenį. Štai FTB stengiasi išaiškinti mažai, bet stambius korupcijos atvejus. Panašiu keliu turėtų eiti ir STT.
Įvairių pašnekovų klausėme, kada galėsime džiaugtis stambių korupcinių atvejų išaiškinimu Lietuvoje ir nieko paguodžiamo neišgirdome.
Advokatas Rimas Andrikis kalbėjo: “Su korupcija kovoti turinti STT galėtų pakeisti savo veiksmų taktiką, nes kitaip ji neišaugs iš smulkių kyšininkėlių vaikymosi lygio. Manau, kad aptikus kažkokius korupcinius ryšius, nereikėtų jų nutraukti pačiame žemiausiame lygmenyje, sulaikant eilinį muitininką ar policininką. Reikėtų išlaukti, mėginti priversti bendradarbiauti įkliuvusį pareigūną ir šia gija kilti į aukštesnį lygmenį. O gal STT nenori lįsti giliau?”.
Kalbinti pašnekovai teigia, kad Lietuva apskritai pasirinko ir ydingą kovos su korupcija taktiką, pas mus mieliausiai su korupcija kovojama rengiant seminarus, konferencijas, įvairias koncepcijas bei strategijas. Be to, tiek Lietuvos politikai, tiek paprasti žmonės per daug vilčių deda į teisėtvarkos institucijas.