Šias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas parengė parlamentarė Nijolė Steiblienė. Anot jos, Juridinių asmenų registre reikėtų kaupti duomenis ne tik apie bendrovių steigimą, statusą, veiklą, valdymo organus, bet ir apie jų akcininkus, kurie gali turėti įtakos priimant svarbius sprendimus įmonėje.

Tuomet esą kompetentingos valstybės institucijos turėtų galimybę operatyviai gauti duomenis apie bendrovių akcininkus ir jų pasikeitimą.

Parlamentarės nuomone, tai padėtų kokybiškiau administruoti mokesčius, vykdyti pinigų plovimo prevenciją, tirti korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

"Kodėl uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai Lietuvoje yra paslaptis? Juk akcija - tai turtas, toks pat kaip ir automobilis. O kam priklauso automobilis, sužinoti galima", - stebisi N. Steiblienė.

Jos tikslas - šiuo klausimu visuomenėje sukelti diskusiją, o Vyriausybė turėtų nuspręsti, kokiame registre reikėtų kaupti duomenis apie akcijas, kas vėliau galėtų gauti šią informaciją.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius sako, kad šiuo metu Registrų centras gali suteikti informaciją tik apie tų bendrovių akcininkus, kuriems priklauso 100 proc. įmonės akcijų. Tai įpareigoja Europos Sąjungos (ES) direktyva.

"Apie smulkesnius akcininkus ES direktyvos nekalba, tai palikta spręsti kiekvienai šaliai. Lietuvoje nėra prievolės teikti tokius duomenis", - aiškina A.Petrošius. Anot jo, techninės galimybės kaupti tokią informaciją yra, tačiau iki šiol nebuvo politinio sprendimo.

Asocijuotų verslo institucijų atstovai piktinasi tokia idėja.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Marius Busilas mano, kad šią informaciją ir taip galima gauti, o įteisinus tokią nuostatą įmonės būtų apkrautos papildomu darbu.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlymą vadina populistiniu. Jis įžvelgia grėsmę smulkiesiems akcininkams, jei duomenys apie juos taptų vieši.