Tikime, kad šios idėjos padės ne vienai veikliai Lietuvos moteriai permąstyti savo gyvenimo ir darbo įpročius, o gal netgi ryžtis lemtingoms permainoms, atveriančioms duris į turtingesnį, produktyvesnį ir sėkmingesnį gyvenimą.
Žiniasklaida jus titulavo „Lėto judėjimo“ guru Vakaruose. Kiek šį judėjimą veikė jūsų parašyta knyga, ir kiek prie to prisidėjo jūsų žurnalistinis įžvalgumas, padėjęs surasti ir išvystyti šią „karštą“ temą? Juk „lėtasis judėjimas“ įvairiomis formomis nuo jogos iki aplinkosaugos judėjimų daugelyje šalių gyvuoja jau gana seniai.
– Mano knyga sutelkė visas „Lėto judėjimo“ sroves ir kryptis po vienu skėčiu. Knyga išversta į 25 kalbas ir, atrodo, kad visose šalyse ji priverčia žmones susimąstyti apie savo gyvenimo tempą įvairiose gyvenimo srityse: darbe, mityboje, vaikų auklėjime, netgi intymiuose santykiuose. Aš nemanau, kad ši tema – tik nauja žurnalistikos mada: šiandien gyva – rytoj pamiršta.
Po daugiau kaip 150 nuoseklaus greitėjimo metų pasiekėme tokį tašką, kai greitis daro daugiau žalos nei naudos. Todėl lėtėjimo poreikis tapo labai aktualia tema, ja diskutuojama visur – nuo valdybos posėdžių salės iki miegamojo. Tikrieji pokyčiai ateina, ir daug greičiau, nei jūs manote.
Nesupraskite klaidingai. „Lėto judėjimo“ filosofija neskatina tinginystės. Būti lėtam, reiškia viską gyvenime atlikti kaip įmanoma geriau, o ne kaip įmanoma greičiau, atskirti, kas svarbiausia ir atsisakyti mažiau reikšmingų dalykų. Tai suteikia daugiau pasitenkinimo ir padeda išvengti nuolatinio streso bei skubėjimo.
Ar nemanote, jog kalbėti apie „Lėtą judėjimą“ Lietuvoje per daug rizikinga ir netgi neatsakinga? Mūsų šalis dar turi nueiti ilgą kelią, kad pasivytų Vakarų pasaulį ir pasiektų jo pragyvenimo lygį. Puiku propaguoti šią idėją visuomenėje, kurioje tempo sumažėjimas nebūtinai reikštų skurdų gyvenimą. Tačiau kas nutiktų Lietuvoje?
– Priešingai! Dabar pats tinkamiausias metas kalbėti apie „Lėto judėjimo“ filosofiją Lietuvoje. Jūs esate itin palankioje situacijoje, nes galite stebėti Vakarų pasaulį ir išvengti klaidų, kurias jis padarė.
Atrodo, kad pagrindinė mūsų klaida – priklausomybė nuo greičio. Žmonės mano, kad tempo sumažinimas – tai prabanga, nes jų sąmonėje tai siejasi su mažesniu darbo efektyvumu. Tačiau iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Jeigu pasirinksite tinkamą momentą tempui sumažinti, galėsite ženkliai padidinti savo produktyvumą ir kūrybiškumą. Prisiminkite, kas laimėjo vėžlio ir kiškio lenktynes.
Ar didelis gyvenimo tempas populiarus dėl to, kad jis veikia tarsi sekso pakaitalas: į smegenis išsiskiria tos pačios cheminės medžiagos? Kodėl žmonės be paliovos skubina savo gyvenimus?
– Taip, greitis – kaip narkotikas. Netekę jo pajuntame „abstinencijos“ simptomus – jaučiamės neramūs, nuobodžiaujame, siekiame papildomos stimuliacijos. Tuomet griebiamės mobiliųjų telefonų, kompiuterių, ieškomės daugiau darbo ir pan. Viena iš nuolatinio skubėjimo priežasčių – žalingas įprotis.
Kita priežastis yra ta, kad greitis blaško mūsų jutimus ir taip padeda išvengti gilesnių analizių ir akistatos su pačiais savimi. Be to, jaučiame ir stiprų kultūrinį spaudimą nuolat skubėti. Vakarų kultūroje žodis „lėtas“ turi neigiamą atspalvį, tuo tarpu „greitas“ siejamas su garbe ir prestižu.
Jūs teigiate, kad gera pradžia gyvenimo tempui sulėtinti yra mitybos įpročių keitimas.
– Valgyti sėdint prie stalo daug sveikiau ir maloniau nei lekiant gatve sukimšti „Big Mac“. Be to, tai puikus būdas bendrauti su žmonėmis. Tiesa, nebūtina kasdien mėgautis penkių patiekalų vaišėmis, tačiau lėtas prisilietimas prie maisto tinka kiekvienai dienai: pasigaminkite ką nors paprasto, bet skanaus.
Valgykite prie stalo kartu su šeima ar draugais, išjunkite televizorių. Darbo dienomis atsipalaidavę prie stalo skatinsite savo kūrybiškumą ir produktyvumą.
O kokie kiti esminiai aspektai?
– Galiu jums duoti tris pagrindinius patarimus:
1. Apkarpykite savo darbotvarkę. Susirašykite prioriteto tvarka visus darbus, kuriuos norite nuveikti per savaitę. O tuomet pradėkite juos atmetinėti nuo apačios. Tai daug paprasčiau nei manote.
2. Raskite laiko atsijungti nuo moderniųjų technologijų. Nuolatinis „prisijungimas“ išvargina ir kenkia produktyvumui. „Hewlett-Packard“ kompanija įspėjo, kad nuolatiniai trukdžiai, sklindantys iš elektroninių prietaisų, sumažina mūsų intelekto koeficientą 10-čia balų. Beje, tiek pat, kiek ir marihuanos rūkymas!
3. Atraskite mėgstamą užsiėmimą: tai gali būti joga, sodininkystė, maisto gaminimas, skaitymas, mezgimas, muzikos klausymas – kažkas, kas padėtų atsipalaiduoti ir sumažinti tempą.
Viskas, ką paminėjote, reikalauja laiko. Taip gali ir verslas sugriūti?!
– Tempo sumažinimas iš tikrųjų gali „atlaisvinti“ laiko. Darydami mažiau galite labiau susikoncentruoti į svarbesnius dalykus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Greičio sumažinimas – tai balanso suradimas, į pirmą vietą iškeliant kokybę, o ne kiekybę. Svarbiausia viską daryti teisingu greičiu – nuo verslo strategijos kūrimo iki pasakos skaitymo vaikui prieš jam užmiegant. Bet kokios užduoties imkitės bandydami ją atlikti kaip įmanoma geriau, o ne kaip įmanoma greičiau.
Versle svarbiausia rezultatai, kurių tikisi savininkai ir aukščiausio lygio vadovai. Kaip pasiekti geresnių rezultatų sumažinus tempą?
– Vis daugiau ir daugiau vadovų supranta, kad greičiau ne visada reiškia geriau. Turėdami daugiau laiko pailsėti, atgauti jėgas ir pagalvoti, darbuotojai gali dirbti daug efektyviau. Toks požiūris taip pat leidžia taupyti medicinos išlaidas ir padeda išlaikyti personalą. Vienas IBM vadovų net įdiegė „lėto elektroninio pašto judėjimą“. Jo manymu, rečiau tikrindami elektroninį paštą darbuotojai gali dirbti kūrybiškiau ir produktyviau. Ir tai vyksta IBM, o ne jogos grupėje!
Ar manote, kad „Lėto judėjimo“ filosofiją galima vienodai lengvai pritaikyti ir vyrams, ir moterims? Juk veiklios moterys turi daug daugiau pareigų gyvenime. Be to, kad sėkmingai tvarkosi versle, jos dar turi rūpintis vaikais ir šeima. Kaip tai įmanoma?
– „Lėto judėjimo“ filosofiją tikrai galima pritaikyti tiek vyrams, tiek moterims. Moterys šioje srityje netgi turi tam tikrų privalumų. Tarpusavio santykiai su artimais žmonėmis (kurie iš esmės reikalauja lėtumo), moterų prigimčiai yra daug svarbesni. O greitis – daugiau „macho“ kilmės. Juk moterys ir lovoje nuolat pageidauja lėtumo.
Kita vertus, moterims sunkiau, nes joms tenka susitvarkyti net su keliais vaidmenimis gyvenime, ir tai kelia stresą ir spaudimą. Tačiau sėkminga verslo moteris vis tik gali pasinaudoti „Lėto judėjimo“ filosofija ir pasiekti dar didesnės sėkmės! Geriausias būdas padidinti produktyvumą ir kūrybiškumą – daryti pertraukėles, išjungti mobilųjį telefoną ir elektroninį paštą, taip pat reikėtų pamėginti kiek įmanoma daugiau sumažinti darbo krūvius, galbūt kartais pasidalinant juos su kolegomis. Dienos bėgyje palikite vietos kokiam nors lėtam ritualui: meditacijai, jogai, Pilateso mankštai, skaitymui ar karštai voniai.
Galite pamėginti sumažinti veiklos ir asmeniniame gyvenime: retsykiais atsisakykite kokių nors socialinių įsipareigojimų arba nesistenkite būti perfekcionistėmis, kai tvarkote namus. Negaliu pateikti recepto, kuris tiktų kiekvienai moteriai bet kurioje gyvenimo situacijoje. Be abejonės, labiausiai verslo moterims, turinčioms šeimas, reikalinga, kad jų vyrai daugiau padėtų vaikų ir namų priežiūroje. Tokia tendencija vis labiau pastebima Europoje, tad tikiu, kad ir Lietuvos vyrai tą supras.
Pateikiate daugybę pavyzdžių, kurie atrodo paprasti ir savaime suprantami, bet dažniausiai neįgyvendinami realybėje. Pasidalinkite patirtimi, kaip jūs pats vadovaujatės „Lėto judėjimo“ filosofija savo kasdieniame gyvenime.
– Darbo dienomis aš nuolatos darau pertraukėles. Kai jaučiuosi pavargęs, nerandu tinkamo sprendimo, palieku kompiuterį ir vaikštau po namus, padarau nedidelę mankštelę ar net išeinu į sodą keletai minučių. Kartais skiriu 15 minučių meditacijai ramiame kambaryje. Visuomet grįžtu į darbo vietą susikoncentravęs ir su skaidresnėmis mintimis. Taip pat stengiuosi neapsikrauti darbu, kartais tiesiog atsisakau kai kurių užduočių arba paprašau daugiau laiko joms atlikti.
Asmeniniame gyvenime tiesiog mažiau visko darau: mažiau žiūriu televizorių, nebežaidžiu teniso (nors vis dar žaidžiu ledo ritulį, skvošą ir bėgioju). Sumažinome veiklos ir savo vaikams. Štai kodėl dabar visuomet valgome visi kartu sėdėdami prie stalo. Be to, aš nebenešioju laikrodžio. Visas gyvenimas man dabar teikia daugiau džiaugsmo, nes nustojau nuolat skubėti.