“Lietuvių” kalbos vertimas į lietuvių kalbą Lietuvos Seime

Kalbininkai Lietuvos politikų kalbą vertina tik patenkinamai. Ekspertų teigimu, tik labai mažas nuošimtis Seimo narių kalba taisyklinga lietuvių kalba. Daugumos parlamentarų kalboje žalingą pėdsaką yra palikusi rusų kalba, o pastaruoju metu daugėja tokių, kuriems anglų kalba ėmė ne tik padėti, bet ir trukdyti.

Pastebėta, jog Prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, Seimo nariai, ministrai, departamentų direktoriai daro nemažai kalbos klaidų, labai prastai kirčiuoja. Liūdniausia, kad prastai kalbantieji nesistengia mokytis bei taisytis. Politikai labai dažnai ne savo reikšmėmis vartoja žodžius “gaunasi”, “randasi”, iš rusų kalbos verstus įterpinius “reiškiasi”, “matomai”, “pagrinde”, “tame tarpe”, dažni mūsų išrinktųjų kalboje ir ydingi pertarai: “taip sakant”, angliškieji “aaaaa” prieš kas antrą žodį. Dauguma parlamentarų nežino, kad sintaksės konstrukcijos “kad su bendratimi” tikslui reikšti nevartotinos. Kai kuriems Seimo nariams, ypač iš Kauno, nepavyksta išvengti prastos Šančių tarties įtakos.

Pasak kalbininkų, ir praėjusios, ir šios kadencijos Seimo nariai niekaip neišmoksta taisyklingai kirčiuoti keliasdešimties dažniausiai per posėdžius sakomų žodžių: “straipsnis”, “klausimai”, “dokumentas”, “departamentas”, “biudžetas”, “komitetas”. Ypač prastai kirčiuoja politikai, kuriems didelę įtaką padarė anglų kalba. Jie daugumą kirčių neteisingai nukelia į žodžių pabaigą.

Tačiau prasčiausiai kalbančiųjų titulo nusipelno įvairūs biurokratai, departamentų direktoriai, viceministrai, kai kurie ministrai. Geriausiai Seime ir Vyriausybėje kalba filologinį išsilavinimą turintys parlamentarai, ypač rašytojai, žurnalistai, menininkai. Prasčiausiai kalba finansininkai, ekonomistai, žemės ūkio specialistai, neretai ir teisininkai. Todėl jie neturėtų užsigauti, kai klausytojas kai kuriuos jų “lietuviškus” sakinius paprašo išversti į lietuvių kalbą.

Beje, lietuvių kalbos puoselėtojas, dabar Seimo narys Arvydas Vidžiūnas anksčiau yra užsiminęs, kad prastai kalbantys politikai turėtų mokėti baudas, nes jų daromos kalbos klaidos daro didelę neigiamą įtaką visuomenei, panašiai, kaip netaisyklingai kalbančių televizijos ar radijo žurnalistų klaidos, tačiau pastarieji yra baudžiami.

Kalbininkų teigimu, taisyklingai kalbėti gimtąja kalba turėtų būti kiekvieno piliečio garbės reikalas, juolab parlamentarų. Beje, ilgainiui, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, vis daugiau aukštų pareigūnų ima piktnaudžiauti tarptautiniais žodžiais, jų kalba tampa negyva. Tokie pareigūnai ar politikai vieną dieną gali pajusti, kad jie nebesusišneka su paprastais žmonėmis.