Parvedė pamotę

Kai dvejų metukų mažylės mama išvyko dirbti į užsienį, dukrytė liko su tėčiu.

Šeima neskurdo. Tačiau norėjosi gyventi vis geriau.

Moters namuose nebuvo kelerius metus.

Ji vis planuodavo grįžti. Tačiau vis negalėdavo pasirinkti - vaikas ar pinigai.

Jai atrodė, kad dar šiek tiek padirbės ir tada bus gana, grįš namo.

Tačiau per tą laiką šeimoje atsirado kita moteris, ji vaikui tapo mama.

Apie tai pirmoji žmona sužinojo ne iš karto. Kai galiausiai dar po kelerių metų ji grįžo, mažylė jau buvo spėjusi pamilti pamotę ir prie jos prisirišti. Šeimoje jau augo ir jaunesnė sesutė.

Mamos nepažino

„Tai - šeimos tragedija. Moteris išvažiavo šeimai uždirbti pinigų, o grįžusi suvokė, kad visa tai prarado prasmę“, - sakė Klaipėdos savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Virginija Gelažnikienė.

Motina norėjo, kad dukra gyventų su ja. Todėl kreipėsi į teismą, kad būtų nuspręsta, kur ir su kuo turi gyventi vaikas.

„Mergaitei aiškinome - tai tavo mama. Ji tave myli ir nori su tavimi bendrauti. Ji nori, kad tu būtum su ja“, - sakė V.Gelažnikienė.

Po teismo vaikas liko su tėvu ir pamote. Teismo sprendimą lėmė ir mergaitės noras.

„Nesudvejojusi pasakė, kad ji nori gyventi su tėčiu“, - teigė V.Gelažnikienė.

Šaukšto bylos

Kai kuriais atvejais teismas klausia ir jaunesnio nei 11 metų amžiaus vaiko nuomonės.

Advokatė Regina Baranauskienė mano, kad vyresnieji vaikai išgyvena ne tiek dėl skyrybų fakto, kiek matydami, kaip tėvai draskosi dėl turto.

Jai yra tekę girdėti, kaip vyras atsisakė sūnaus dėl baldų komplekto. „Sūnų gali pasiimti, man palik suomiškus baldus“, - metė žmonai.

Sutuoktiniai dalijasi ne tik žemes, būstą, bet ir šviestuvus, šaukštus. Tokios bylos sunkiausios, jas specialistai taip ir vadina - šaukšto bylos.

Pernai Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai teisme dalyvavo 760 kartų.

Vien šiemet pradėta jau pusė tūkstančio ikiteisminių tyrimų, kuriuose siekiama ginti vaikus.

Įteisintas cinizmas

R.Baranauskienė pripažino, kad šiuolaikiniai įstatymai gina vaikų interesus.

Tačiau praktikoje įstatymas neretai tik padeda įteisinti cinišką situaciją.

Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, atsirado vadinamasis uzufruktas.

Tai reiškia teisę naudotis kito žmogaus turtu. Tokia teisė užtikrina, kad po skyrybų motina ar tėvas su nepilnamečiais vaikais niekada neliks gyventi gatvėje.

Jei vaikas lieka su vienu tėvų, šis turi teisę naudotis kito sutuoktinio būstu, kol vaikui sukaks 18 metų arba net kol vaikas baigs mokslus.

Gyvenime uzufruktas neatrodo tobula išeitis.

Neseniai vienoje byloje teismas priteisė motinai su vaikais vyro buto vieną kambarį. Motina su nepilnamečiais dukra ir sūnumi gali gyventi ten, kol vaikai sulauks pilnametystės.

Kitame kambaryje buto savininkas vyras apsigyveno kartu su sugyventine. Naujoji pora nuolat girtuokliauja. Buvusi žmona su vaikais svarsto galimybę išsikelti, nes jie neišsimiega, priversti kęsti girto tėvo priekabes.

„Vargu ar vyras pasielgs žmogiškai ir išsikels iš savo buto, kol ten auga vaikai“, - abejojo advokatė.

Nori būti su tėvu

Pasitaiko vis daugiau atvejų, kai vaikai išreiškia norą gyventi su tėvu.

Vaikai neretai patiria, ką reiškia būti tąsomam po teismus.

Neseniai buvo nagrinėjama byla dėl dešimties metų berniuko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas norėjo gyventi pas tėvą. Tačiau motina prieštaravo.

Ji siūlė atsižvelgti į tėvo asmenybę ir į tai, kad jis esą perdėtai ir net liguistai myli vaiką.

Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė, kad vaikas turi likti su tėvu. Motina sprendimą apskundė, apygardos teismas nusprendė, kad vaikas turi gyventi su motina.

Galiausiai Aukščiausiasis teismas nustatė, kad vaikas turi gyventi su mama.

Tuo tarpu visą pusantrų metų laikotarpį, kol buvo bylinėjamasi, pusantrų metų vaikas gyveno su tėvu.

Slepia pajamas

Skiriant pinigus vaiko išlaikymui, atkreipiamas dėmesys į vaiko poreikius ir tėvo galimybes.

Anot advokato Henriko Mackevičiaus, kai kurie tėvai gali duoti vaikui ir tūkstančius litų per mėnesį, bet vaikui tiek nereikia.

Teismas tai traktuotų peržengus proto ribas.

Mažesnės kaip minimalaus gyvenimo lygio sumos - 125 litų - vaikui išlaikyti niekada neskiriama.

Išimtinių atvejų gali būti, tačiau tada skaičiuojama skola.

Tai žinodami vyrai slepia savo pajamas.

Atneša pažymas, jog yra registruoti darbo biržoje, ir deklaruoja, kad uždirba vos 400 litų. Arba 180 - iš jų 125 gali skirti vaikui, o už likusias kelias dešimtis litų mėnesį tenkinti savo poreikius.

Dažniausiai vaikui išlaikyti priteisiama 250-275 litai per mėnesį.

„Buvo atvejis, kai vaikui išlaikyti iš tėvo buvo priteista 1 800 litų per mėnesį“, - sakė advokatas.

Alimentai - 5 litai

Advokatas H.Mackevičius sakė, kad ištuokų ir su jomis susijusių turtinių bylų daugėja.

Žmonės įgyja vis daugiau turto.

Jį per skyrybas problemiška dalintis ir todėl, kad anksčiau nebuvo vedybų sutarčių.

Dabar vaikui galima priteisti išlaikymą iš konkretaus turto.

Motinos ir vaikų naudai iš jų tėvo buvo priteistas bendrabučio kambarys Taikos prospekte.

Motina jį išnuomojo, gaudavo keletą šimtų litų per mėnesį. Tai tapo parama dviem vaikams, nes po skyrybų tėvas deklaravo galįs mokėti jiems po 5 litus per mėnesį.

Vyras nurodė esąs bedarbis. Tačiau turėjo keletą butų.

Paiso infliacijos

Taip pat galima priteisti išlaikymą vaikui ne tik periodinėmis išmokomis ar turtu, bet ir sumokant iš karto visą pinigų sumą už visą laikotarpį iki pilnametystės.

Suma apskaičiuojama ir su infliacijos koeficientu.

Pinigus galima padėti į banką ar investuoti bei gauti pelną vaiko naudai.

Dėl šio varianto buvo kilę ginčų tarp teismo ir Mokesčių inspekcijos.

Mokesčių inspekcijos atstovai reikalavo apmokestinti vaiko išlaikymui skirtus pinigus 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Tačiau Aukščiausiasis ir Vyriausiasis administracinis teismai pasisakė prieš. Esą absurdas, jei bus apmokestinti pinigai vaiko išlaikymui.

H.Mackevičius sakė, kad daugėja atvejų, kai po skyrybų vienas vaikas lieka gyventi su tėvu, kitas - su motina. Nustatoma skirtinga vaiko išlaikymui skirta pinigų suma, nes skiriasi vaikų amžius, skirtingi ir jų poreikiai.