Nors spektaklio pavadinimas panašus į Eve Ensler pjesę "Vaginos monologai" (The Vagina Monologues), J.Farrellas sakė: "Vaginos monologai" pasakoja apie moters išlaisvinimą - tai aš, tai mano kūnas. Tačiau "Spermijo monologai" - ne apie vyrų išlaisvinimą, mes tik norime papasakoti, kad vyrai taip pat turi jausmų ir nori, kad aplinkiniai tai pastebėtų".
Kai kurie donorai duoda spermos dėl pinigų, kiti laiko tai iššūkiu visuomenei arba pokštu. Spektaklyje pateikiama ir daugiau priežasčių, kurios paskatina vyrus žengti šį žingsnį.
Filosofijos dėstytojas klausia savo pranešime būsimą vaiką: "Kas svarbiau - prigimimas ar auklėjimas? Susirask mane. Aš tarsi žmogus jūroje, toks pats, kaip tu, toks pats, kaip ir kiekvienas iš mūsų".
Kitas donoras aiškina, kas jį privertė padaryti tai: "Esu gėjus ir negaliu turėti vaikų. Man kiek keista kreiptis į vaiką, kuris dar negimė".
Dar vienas personažas, 30 metų vyras, sužinojo, kad serga mirtina liga. "Man liko gyventi pusė metų, aš noriu, kad liktų palikuonių, ir juo būsi tu. Mano patarimas - nepraraskite nė minutės veltui", - sakė jis.
Spektaklyje taip pat keliamas klausimas, ar būtina laikytis spermos donorų anonimiškumo. Naujas įstatymas, priimtas Britanijoje, įpareigoja juos pranešti savo duomenis, jeigu būsimi palikuonys norės sužinoti, kokia jų genealogija.
Kasmet panaudojus donoro spermą Britanijoje gimsta maždaug tūkstantis vaikų.