Kongas turi trečdalį viso pasaulio kobalto išteklių, taip pat vario rūdos, aukso ir deimantų, bet nuo nepriklausomybės paskelbimo 1960 m. jos gyventojai tematė vien karus ir diktatūras.
Jungtinių Tautų pareigūnai ir užsienio stebėtojai teigė, kad rinkėjų aktyvumas buvo didelis. Daugelis iš 25 mln. registruotų rinkėjų balsuoti atvyko atsikėlę labai anksti. Kiti rinkėjai valandų valandas laukė eilėje, kad galėtų atiduoti savo balsą.
Pasibaigus balsavimui 50 tūkst. rinkimų apylinkių, pareigūnai visoje šalyje pradėjo skaičiuoti balsus. Oficialūs rinkimų rezultatai savo dydžiu Vakarų Europai prilygstančioje šalyje bus žinomi po trijų savaičių. Dėl 500 parlamento vietų Konge varžosi daugiau kaip 9 700 kandidatų.
Prezidentas Josephas Kabila turi daugiausia galimybių būti išrinktas penkerių metų kadencijai. Jo pagrindiniai varžovai – buvę maištininkų vadai Jeanas-Pierre’as Bemba ir Azarias Ruberwa – sekmadienį jau prabilo apie pažeidimus. Taigi jie veikiausiai užginčys rezultatus. Jei nė vienas kandidatas negaus daugiau kaip 50 proc. balsų, spalio 29-ąją įvyks antrasis rinkimų turas, kuriame susirungs du daugiausia balsų surinkę kandidatai.
Prezidento ir parlamento rinkimai buvusioje Belgijos kolonijoje vyko saugomi didžiausios Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijos pasaulyje. Mokyklas, bažnyčias ir palapines, kuriose įsikūrė rinkimų apylinkės, saugojo 17 tūkst. taikdarių, 1 100 ES karių ir Kongo policija. Tai sudėtingiausi ir brangiausi kada nors Jungtinių Tautų surengti rinkimai, kainavę 460 mln. dolerių.
Tiesa, žmonės vis tiek jaučiasi nesaugiai, nes ginkluotos gaujos tebeterorizuoja civilius gyventojus. Šių metų gegužės viduryje Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinatorius Konge Rossas Mountainas pranešė, jog tarptautinė bendruomenė pro pirštus žiūri į didžiausią pasaulyje humanitarinę katastrofą Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur 10 mln. žmonių laukia elementarios pagalbos, galinčios išsaugoti jų gyvybę. Pareigūno teigimu, šioje Centrinės Afrikos valstybėje kasdien miršta 1 200 žmonių.
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Janas Egelandas dar pernai pareiškė, kad didžiausia žmogiškoji šių dienų tragedija vyksta rytinėje Kongo dalyje. Jis nurodė, kad žmonių žūva per susirėmimus arba nuo ligų, be to, nesiliauja moterų ir mergaičių prievartavimai. Jų sustabdyti nepajėgia net tūkstančiai šioje Afrikos šalyje dislokuotų taikdarių.
Organizacija „Amnesty International“ paskelbė, kad per pastaruosius šešerius metus Konge buvo išprievartauta mažiausiai 40 tūkst. moterų ir merginų, tačiau šalies sveikatos apsaugos sistema vis dar gali labai mažai kuo joms padėti. Tik dvi šalies rytuose esančios ligoninės gali prižiūrėti nuo prievartautojų nukentėjusias moteris, tačiau ir jose dažnai trūksta vandens, dingsta elektra, nėra pakankamai langų, durų bei lovų.
Visos 20 Kongo kare dalyvavusios grupuotės prievartavo, seksualiai išnaudojo bei kankino moteris. Prievartautojų aukos baiminasi, kad nebūtų užsikrėtusios tokiomis ligomis kaip AIDS, jų pradėjo vengti aplinkiniai žmonės.
Jungtinės Tautos prieš tris mėnesius pradėjo kampaniją. Šia kampanija siekiama surinkti 682 mln. dolerių, už kuriuos būtų galima Konge tiekti vandenį, maistą, teikti medicinos pagalbą, pastogę ir apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Siekiama surinkti suma reiškė, kad kiekvienam žmogui per dieną būtų skirta 18 centų (arba 48 lietuviški centai) per dieną, tačiau potencialūs pagalbos teikėjai tesurinko 13 proc. prašomos sumos. Tarptautinė labdaros organizacija „Oxfam“ tada griežtai kritikavo turtingas šalis, kad jos neduoda pakankamai pinigų Kongo krizei įveikti. Jungtinės Tautos 2006-uosius paskelbė Kongo Demokratinės Respublikos metais. Jungtinių Tautų veiksmų planas, kuriuo siekiama atkurti šalies ūkį, telkia 89 nacionalinių ir tarptautinių agentūrų projektus.
Šiaip groteskiška, kad Afrika, kurios 53 valstybės yra susivienijusios į Afrikos Sąjungą ir kuriai, beje, Kongas šiuo metu pirmininkauja, yra tiesiog pasmerkta pirmiausia ilgai ilgai klausytis kalbų, kol reikalai ima bent kiek stūmėtis priekį.
Priešpaskutiniame Didžiojo aštuoneto susitikime Škotijos mieste Edinburge G-8 klubo valstybių lyderiai iki 2010-ųjų sutarė Juodajam žemynui skiriamą pagalbą padidinti iki 50 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių. Galingųjų pasaulio valstybių lyderiai tada susitarė nurašyti per 40 mlrd. dolerių neišsivysčiusių pasaulio valstybių skolų ir pažadėjo siekti gerinti joms prekybos sąlygas.
Retorika, kurią vartojo susitikimo šeimininkės Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Blairas, skambėjo įspūdingai. Jis pavadino Afriką randu pasaulio sąžinėje ir pažadėjo jos problemų sprendimą paskelbti vienu svarbiausių prioritetų.
Afrika ne kartą girdėjo turtingųjų šalių pažadus padėti žemynui įveikti skurdą, tačiau galiausiai gaudavo vien trupinius. „Būdami optimistiškai nusiteikę, turėtume neužmiršti praeities, kai pažadai iš esmės skyrėsi nuo realybės“, – tada sakė Pretorijoje įsikūrusios Pietų Afrikos Regioninio skurdo mažinimo tinklo direktorė Sue Mbaya. „G-8 šalims padidinus paramą, iki 2010 m. bus išgelbėta 5 mln. vaikų, tačiau mes vis tiek prarasime 50 mln. vaikų gyvybių, nes G-8 nepadarė to, ką galėjo“, – pareiškė „Oxfam“ pagalbos Afrikai politikos vadovas Jo Leadbeateris.
Per metus netrūko įvykių regionuose, kuriais pasaulio spauda labiau domisi. Taigi ir Kongo tragedijos tarptautinė bendruomenė beveik nepastebėjo. Tą patvirtino ir R. Mountainas. „Kadangi tarptautinis dėmesys šiuo metu nukreiptas į kitas krizes, Kongas ir toliau lieka pačios baisiausios humanitarinės katastrofos vieta“, – sakė jis. Skamba labai drastiškai, bet afrikiečiai šiuolaikiniame informacijos ir vartojimo pasaulyje vis dar menkai save reklamuoja. O kraujas liejasi upėmis.
„Užsienio įvykių komentaras“ – darbo dienomis 17.55 val. (kart. 6.55 val.).