Sakysit, keistuoliai? Fantastai nenustebs. Jie įpratę prie keistų žvilgsnių ir net replikų. Štai važiuoja troleibusu būrelis solidžių ekonomistų, teisininkų, valdininkų, vadybininkų ir šūkauja kažką panašaus: „Ė, o prisimeni, kaip ten išskerdėm pusę kaimo?“; „Baik tu, tai aš jį nudobiau!“. Jau renkat 112? Lukterkit. Didelė tikimybė, kad tas kaimas, kurio gyventojai gerokai nukentėjo, net neegzistuoja. Šie troleibuso keleiviai tiesiog neseniai žaidė fantastų mėgiamą „vaidmenų žaidimą“.

Susipažinkite:

Gediminas Beresnevičius. Baigė astrofiziką Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Dirba respublikiniuose moksleivių techninės kūrybos rūmuose astronomijos laboratorijos vedėju.Vienas Vilniaus fantastikos mėgėjų klubo „Dorado“ įkūrėjų. Turi žmoną ir du sūnus. Sūnūs dabar studentai, vaikystėje prieš miegą klausydavo tėvo skaitomų Dž.R.R. Tolkino knygų.

Gediminas Kulikauskas. Vilniaus universitete baigė istorijos studijas. Gyvena Vilniuje, dirba Muitinės kriminalinėje tarnyboje. Fantastikos mėgėjų klubo "Dorado" narys nuo 1995m. Su žmona susipažino fantastų klube.

Monika Danieliūtė. Studijuoja turizmą, dirba turizmo agentūroj. Apie susidomėjimą fantastika sako: „Nieko nepadarysi, nieko tyčia ir nereikia daryti. Skaitai, skaitai ir vieną dieną supranti, kad skaitai fantastiką“

Lietuvoje yra dar maždaug trys šimtai žmonių, apie kuriuos rašant, neįmanoma išvengti žodžio „fantastika“. Jie fantastai. Ar jie fantastiški? Gediminas Beresnevičius šiuo klausimu gana skeptiškas: „Fantastams keista girdėti sakant: „fantastiška arbata, fantastiškos atostogos“. Taip tik duodate peno jų vaizduotei. Jie pradeda įsivaizduoti tikrai fantastiškų atostogų scenarijų…“

Apie aplenktas fantastikos knygas

Vilniaus fantastų klubas „Dorado“ įkurtas prieš 27 metus. Tada prasidėjo organizuotas fantastų gyvenimas. Klubo „Dorado“ įkūrėjas, dabar garbės prezidentas Gediminas Beresnevičius pasakoja, kad klubo veikla neapsiriboja tik žaidimais ar knygų skaitymų.

Fantastai kartu žiūri filmus, aptarinėja juose padarytas kūrėjų klaidas, kartu aptaria ir kritikuoja fantastinėse knygose išdėstytas idėjas, leidžia mėgėjiškus žurnaliukus (fenzinus), klubas turi ir fantastikos biblioteką, kurioje saugoma apie 7000 knygų lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Kasmet visi Lietuvos fantastai (o jų yra apie 300. Bent tiek priklauso klubams) renkasi į kūrybines stovyklas bei fantastikos mėgėjų suvažiavimus „Lituanikonus“. G.Beresnevičius prisimena ir kitokius laikus: kai tarybiniais laikais fantastikos knygos buvo deficitas, fantastai jas perspausdindavo rašomosiomis mašinėlėmis net po keletą egzempliorių.

Dabar daug kas paprasčiau. Fantastikos knygų yra, tiesa, daugelis fantastikos mėgėjų primygtinai siūlo jas apsilenkti laikraščiais. Ne iš perdėto pedantiškumo, o todėl, kad, pasak fantastų, neretai Lietuvoje išleistos fantastinės knygos viršelyje kažkodėl pamatysite pusnuogę merginą, globojančią (arba globojamą) keistų pabaisų. Ir tai, deja, dažniausiai nesusiję su knygos turiniu.

Apie fantastų fantaziją

Gediminas Beresnevičius įsitikinęs, kad fantastika – ne tik literatūra: „Fantastikoje svarbiausia yra idėja. Ji gali būti aktuali šiandien, gali būti aktuali rytoj. Idėja egzistuoja atskirai nuo meninio apipavidalinimo, kuris būtinas literatūroje“.

Ar fantastika - tai ir ateities pranašystės? „Iš dalies – taip, - tikina Gediminas Kulikauskas, - jei skaitome mokslinę fantastiką randame nemažai dabar jau realybe tapusių idėjų. Mokslinė fantastika reikalauja kiek daugiau loginio mąstymo nei, tarkim, fantazijos“.

„Apskritai, fantastiką mėgsta tie žmonės, kuriems trūksta fantazijos. Skaitydami fantastines knygas, jie kompensuoja šitą trūkumą“ – replikuoja Gediminas Beresnevičius.

Apie fantastų moteris ir žaidimus

Fantastai vyrai su pasididžiavimu porina apie tai, kad jie mėgsta kietesnę – mokslinę fantastiką. Moterims lieka magiškoji fantastika, stebuklinės pasakos ir pan. Tiesa, net ir kiečiausi fantastai pripažįsta, kad moterys pranoksta juos kurdamos kostiumus, kurių dažnai prireikia fantastų žaidimuose. „Vaidmenų žaidimuose moterys dažniausiai atlieka magių, vaidilučių, raganų vaidmenis“ – sako Monika Danieliūtė.

Tokio žaidimo dalyviai gali tapti bet kuo. Kokiu tik nori personažu su kokiomis tik nori savybėmis. Vienas iš dalyvių yra meistras. Jis kuria keblias arba juokingas situacijas kitiems žaidėjams, o šie, priklausomai nuo savo turimų savybių, bando suktis iš įvairiausių bėdų. Jų sėkmę lemia metami kauliukai. Kartais žaidimas nukeliamas į miškus ar kitas nuošalesnes vietas, kur žaidėjai kuria kone visą spektaklį, vyksta realios kovos su kardais, skydais, šarvais, specialiais kostiumais.

Apie fantastų norus

Fantastai norėtų, kad niekas jų nevadintų sekta. Fantastai norėtų, kad fantastikos knygos knygynuose nebūtų kraunamos į lentynas, skirtas vaikų literatūrai. Fantastai norėtų, kad jų nevadintų nesubrendėliais. Juk visiems kartais norisi pabėgti nuo realybės.