Kaip teigiama tarnybos pranešime, tiriant anoniminį skundą dėl šiemet vykusio anglų kalbos egzamino užduoties nustatyta, kad abiturientai, kurie yra ne katalikai arba netikintys, patyrė netiesioginę diskriminaciją dėl religijos. Taip buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymas.
Egzamino užduotį sudarė dvi privalomos dalys: formalus laiškas (dėl įsidarbinimo užsienyje) ir neformalus laiškas (draugei užsienyje). Kaip nurodyta užduotyje, Taivane gyvenanti draugė rašo gavusi kalendorių iš Lietuvos ir sužinojusi, kad Lietuvoje yra įdomių švenčių, kurios nešvenčiamos jos šalyje – Visų Šventųjų diena ir Kūčios. Abiturientai turėjo parašyti 140-160 žodžių rašinį apie šias šventes bei jų reikšmę jiems.
„Dalis abiturientų susidūrė su problemomis, rašydami antrąją egzamino raštu dalį, - teigiama skunde. – Jeigu dar buvo galima kažką parašyti apie tai, kas tai per šventės, vargiai ką buvo galima parašyti apie tai, ką jos reiškia abiturientui asmeniškai. Juk neparašysi vienu sakiniu, kad jos man beveik nieko nereiškia (nes aš esu, pvz. stačiatikis, musulmonas arba išvis netikintis), dėl ko teko išradinėti kažkokias „reikšmes" tam, kad parašytum rašinį. Tokių problemų išvengė tie, kuriems šios dienos iš tikrųjų kažką reiškia, jiems nereikėjo sukti galvos, ką parašyti".
Pareiškėjas taip pat padarė išvadą, kad „dalis abiturientų buvo diskriminuoti, jiems sunkiau sekėsi įvykdyti egzamino užduotį, negu kitiems".
Kaip prieš kelias savaites „Lietuvos rytui“ teigė Moksleivių parlamento pirmininkas Justas Plankis, kai kurie abiturientai, gavę tokią užduotį, nustebo. Jai atlikti reikėjo specialaus žodyno, reikėjo iš anksto pasidomėti, kaip vadinasi vienas ar kitas religinis atributas. Kito tikėjimo moksleiviams tai buvo ypač sunku.
Tuo tarpu Nacionalinis egzaminų centras pranešė, kad minėtą anglų kalbos brandos egzamino užduotį rengė autorių grupė, vadovaudamasi Užsienio kalbos brandos egzaminų programa.
„Sutinkame, kad valstybinio anglų kalbos brandos egzamino užduotis apie Visų Šventųjų dieną ir Kūčias galėjo būti mokinių skirtingai suvokiama, tačiau kiekvienas laikantis brandos egzaminus, nepaisant jo tautybės ir religijos, turėtų būti bent iš dalies susipažinęs su pagrindinėmis valstybės šventėmis, papročiais, kultūra ir mokėti apie tai papasakoti ir išreikšti savo santykį į tai. Vertindami mokinio atliktą darbą vertintojai kreipia dėmesį ne į žinių, ar faktų tikrumą, o gebėjimą reikštis mintis užsienio kalba pateikta tema“, - rašoma centro pranešime.
Remiantis Lygių galimybių įstatymu, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant jų amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, kai sudaromos, rengiamos, tvirtinamos mokymo programos bei jos parenkamos, taip pat vertinamos žinios.
Tyrėjai nustatė, kad egzamino užduotis, reikalaujanti papasakoti apie Visų šventųjų dieną ir Kūčias bei ką jos asmeniškai moksleiviui reiškia, pažeidžia Lygių galimybių įstatymą, nes asmenims, išpažįstantiems kitą religiją ar netikintiems, sudėtinga aprašyti katalikiškos šventės apeigas, papročius, tradicijas, net patiekalus, tuo labiau išreikšti savo santykį su šiomis šventėmis.
„Rašinio apimtis (140-160 žodžių) yra akivaizdus privalumas katalikams, nes kitą religiją išpažįstantis žmogus vargu ar galėtų tiek parašyti, - teigiama Lygių galimybių tarnybos pranešime. – Toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui dėl jo religijos taikomos prastesnės sąlygos, negu yra taikomos kitam asmeniui, pažeidžia ir konstitucinį lygiateisiškumo principą.
Per pirmą šių metų pusmetį Lygių galimybių tarnyba gavo tris skundus dėl religijos ir įsitikinimų. Per visus praėjusius metus tokių skundų buvo du.