Kada maistas buvo skanesnis – „prie ruso” ar dabar? Mat didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose akis bado nostalgiškais paveikslėliais su skarelę apsigobusia jauna kolūkiete ar raudonomis žvaigždutėmis ornamentuotais įpakavimais – ženklu „tarybinis” pažymėti produktai. Beje, neatsilieka ir geltonai mėlynai išmarginti „vakarietiški” „euro” ženklu pažymėti produktai.
Sakytum, politikuoti jie sukurti sovietofilams ir eurošalininkams.
Išrikiuotos šalia viena kitos puikuojasi UAB „Biovelos” gaminamos „Eurodešrelės” ir UAB „Samsono” „Tarybinės dešrelės”, alkoholio skyriuje – specialiai „VP Market’ui” gaminama UAB „Stumbro” degtinė „SSRS Vodka” ir konkurenciją alaus rinkoje ketinantis atremti UAB „Švyturio–Utenos alaus” „Euroalus”. Kepinių skyriuje skirtingose barikadų pusėse – „Euroduona” (UAB „Jurbarko duona”) ir raudonomis žvaigždėmis ant pakuotės išpuošta „Tarybinė duona”, gaminama UAB „Gudobelės”. Deja, kas pardavimo mūšius laimi, prekybos centrų atstovai „Atgimimui” atsisakė atskleisti, motyvuodami verslo etika.
Tuo tarpu Linas Šimonis, „Šimonis Marketing” įkūrėjas ir vadovas, spėja, kad „tarybinio” ženklas turėtų būti populiaresnis. „Bet tik todėl, kad kai kurie gamintojai „tarybinį” pradėjo naudoti pirmiau nei „euro” ženklą. Kilo skandalai, pasipiktinimai, o tai – viešųjų ryšių triukai. Kai visi kalba ir rašo – gamintojams tik į naudą”, – sako jis. L.Šimonis neatmeta galimybės, kad „tarybinis” prekės ženklas kai kuriems žmonėms asocijuojasi su geresne kokybe, nostalgija. Ir tuo esąs pranašesnis už „euro” prekės ženklą, mat europietiška kokybė žmonių sąmonėje visiškai susiformavusio įvaizdžio neturi.
UAB „Samsonas”, gaminančios „Tarybines dešreles” komercijos direktorius Rimas Frizinskas, paklaustas, kodėl jo įmonė pasirinko „tarybinį” prekės ženklą, gynėsi, kad toks pavadinimas visai neorientuoja į sovietinę praeitį.
R.Frizinskas teigė: „Tai viso labo apeliacija į senuosius gamybos standartus, kai į gaminius nebuvo dedama įvairių sintetinių priedų”. Mėsos pakaitalų neturinčias komercijos direktorius gynė tarybines pieniškas dešreles.
„Vienas nuo kito mėsos produktai praktiškai nesiskiria, mat šiais laikais visur taikoma viena gamybos technologija.
Tenka pripažinti, kad viskas gana prastos kokybės. Ir nesvarbu, kokį ženklą uždėsime – „euro”, „tarybinį”, „Saturno” ar „Antikos”, – dėsto maisto ir mitybos ekspertas Vincentas Sakas. Jis aiškina, kad sovietiniais metais maisto kokybė išties buvo geresnė. Mat galiojo kokybės reikalavimai, neleidę naudoti maisto pakaitalų. Kitas reikalas – to maisto trūko. Tačiau bet kokias apeliacijas į didžiąją Rytų kaimynę V.Sakas atmeta: „Dabar tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje viskas vienoda, ypač blogos kokybės. Rusijoje leidžiami net genetiškai modifikuoti produktai, kurių poveikis sveikatai ir palikuonių vystymuisi nėra moksliškai ištirtas. Maisto parduotuvėse – vien šlamštas, valgiai – nuodingi”.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto docentas Rimantas Stukas nėra toks kategoriškas.
Jis pritaria, kad sintetinių maisto priedų naudojimas ir buvimas maiste sovietmečiu buvo griežtai ribojamas, tačiau porina, jog šiuometinis leidimas gamyboje jų naudoti daugiau sveikatai nekenkia. R.Stukas teigė: „Dabartiniai produktai naujųjų technologijų daugiau paveikti, tad skirtumas yra, tačiau, kalbant apie sveikatos saugą, produktai yra ir buvo saugūs”.
V.Sakas piktinasi, kad rūpinamasi kiek įmanoma daugiau ir pigiau parduoti, o kas valgoma, žmonėms nerūpi. Karas vykstąs dėl pirkėjo, o ne dėl produkto kokybės. Todėl parduotuvės pilnos šlamšto. „Žmogus iš esmės yra kvailas. Jo kvailybę užkariauja reklama”, – įpykęs dėstė jis.
R.Stukas porino ne tiek apie žmonių kvailybę, o įžvelgė kitą problemą – visuomenė nepakankamai informuota apie maistą, jo sudėtį, etiketėje pateikiamą informaciją. „Pirma bėda ta, kad pirkdami maistą žmonės neskaito, kas parašyta etiketėse. Antra – pirkėjai ir norėdami neįskaito, kas ten parašyta, nes raidžių šriftas per mažas”, – aiškina pokalbininkas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, nusiskundimų „euro” ženklu pažymėtais produktais per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo tik vienas. Mažeikių rajone „Eurodešrelės” buvo parduotos pasibaigusio galiojimo laiko, nebuvo įmanoma atsekti gaminio sudėties, be to, pirkinys nebuvo teisingai pažymėtas. Platintojui skirta 100 litų bauda. „Tarybiniais” produktais per pirmąjį šių metų ketvirtį nesiskųsta.
„Atgimimo” komentarų autorė, ekonomistė, Darnios plėtros specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė Indrė Kleinaitė jau rašė, kaip pasirinkti ekologiškus produktus („Perversmas virtuvės politikoje”, 2006 m. gegužės 26 d. Nr. 21) ir apie alternatyvas prekybos centrams („Ar prekybos tinklai turi ateitį”, 2005 m. lapkričio 25 d. Nr. 45). Pastarajame straipsnyje specialistė pabrėžė „ūkininkų turgaus”, kuriame būtų parduodami vietiniai, kaimuose natūraliais būdais užauginti vaisiai ir daržovės, būtinybę. Kad Lietuvai reikia sąmoningo pilietinio judėjimo, pritarė ir V.Sakas. Tik jis buvo kur kas skeptiškesnis: „Žmonės mažai uždirba, nori valgyti ir vargu ar artimiausiu metu sukils prieš nekokybišką į prekybos centrus pamėtėtą produkciją”.
Remiantis praėjusių metų statistiniais duomenimis, apie pusė Lietuvos gyventojų su nostalgija prisiminė sovietmetį ir buvo įsitikinę, kad tais laikais gyventi buvo geriau. Į juos, anot rinkodaros specialistų, šios prekės ir yra labiausiai orientuotos.
Tačiau reklamos agentūros „Y&R | garage 4x4 Vilnius” direktorius Paulius Senūta nemano, jog prekės ženklu „tarybinis” pažymėti produktai skirti vien sovietofilams. „Šiais laikais žmonės sugeba priimti tai su tam tikra ironijos doze. Tarybinių dešrelių pirkimas nėra būdas išreikšti savo politines pažiūras. Tai – laikų, menančių produkcijos kokybę, prisiminimas ir sveika ironijos dozė”, – sako jis. P.Senūta mano, kad niekas skausmingai – kaip į antivalstybinės politikos pranešimą – nereaguoja į sovietinės atributikos naudojimą. Išskyrus keletą radikaliai nusiteikusių visuomenininkų.
Tuo tarpu L.Šimonis, „Šimonis Marketing” vadovas, tikina, kad maisto pramonėje blogai dirbama rinkodaros strategijos ir prekių ženklų plotmėje. O tai ir yra „tarybinio” ženklo populiarumo priežastis – aplinkui nėra kitų įsimintinų pavadinimų. „Ką kiti ženklai sako eiliniam pirkėjui? Kuo skiriasi dzūkų dešra nuo aukštaičių dešros? Nesugebėjimas perduoti žinutės, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito, yra tokių ženklų kaip „tarybinis”, kaip „euro” populiarumo priežastis”, – dėsto pokalbininkas. L.Šimonis įsitikinęs, kad toks paplitimas laikinas – iki tol, kol maisto pramonėje įsivyraus profesionali rinkodaros strategija, leidžianti žmogui lengvai identifikuoti vieną ar kitą produktą, priskirti jam atitinkamą reikšmę.
Tačiau, praėjusių metų pradžioje „VP Market” užsakymu koncernui „MG Baltic” priklausančiai Kauno alkoholio gamybos bendrovei „Stumbras” pradėjus tiekti „SSRS degtinę”, kilo sambrūzdis. „Atgimimas” primena, jog tuomet sovietinės simbolikos, kuri Lietuvoje neuždrausta, naudojimu rinkodarai piktinosi konservatyvių pažiūrų politikai. Pavyzdžiui, Algis Ramanauskas „Greitai” naujienų agentūrai BNS riebokai pareiškė: „Jei vartotojas padugnė, šiukšlė – degtinės butelį su tokia etikete pirks”.
„Tarybinis” ženklu pažymėtos pakuotės, pieniškas dešreles gaminančio UAB „Samsonas” komercijos direktorius mano, jog dėl tokio produkto pavadinimo praranda apie 20 proc. potencialių pirkėjų, tačiau net neabejoja, kad už konkurentes „Biovelos” gaminamas „Eurodešreles” „tarybinėms” prekyboje sekasi geriau.
Kad dėl „tarybinio” prekės ženklo vyksta arši konkurencija, įrodo prieš trejetą metų Vilniaus mėsos kombinato užmojis savo prekes pažymėti panašiu kaip UAB „Samsonas” – „tarnybiniu” prekės ženklu. Dėl šio ženklo vyko ir teismo procesas. Užpernai vasarą Lietuvos apeliacinis teismas patenkino UAB „Samsonas” apeliacinį skundą ir nutarė uždrausti Vilniaus mėsos kombinatui komercinėje veikloje naudoti prekės žymenis „Tarnybinė daktariška dešra” ir „Tarnybinės pieniškos dešrelės”. Konstatuota, kad kombinato naudojamas prekės ženklas – svetimas, taip klaidinami vartotojai.
Sovietinė nostalgija pamažu blėsta „Man pačiam nesinorėtų paremti „tarybinio” produkto. Bet tokių žmonių nėra daug. Žmonėms svarbiau, kas per produktas – sveikas, nesveikas, kaip jisai pagamintas, iš ko jis pagamintas”, – įsitikinęs L.Šimonis. Tačiau Respublikinio mitybos centro duomenimis, beveik 60 procentų žmonių maisto prekes renkasi pagal kainą ir tik 7 proc. rūpinasi sveikata ir seka, kad nusipirktų sveiką produktą.
„Ar kaimyninių valstybių specialiosios tarnybos skiria pinigų ir tokius prekių ženklus paremia, nežinau, bet jeigu aš būčiau kaimyninės valstybės prezidentas, aš tai daryčiau – skatinčiau, kad intereso sferoje esančioje valstybėje būtų nostalgiški prisiminimai bent prekių ženklams. Ir kad Lietuvoje žodis „tarybinis” bei SSRS vardas neišnyktų”, – samprotauja rinkodaros specialistas L.Šimonis, tačiau priduria –”greičiausiai tai vis dėlto yra pinigai, o ne politika”.
Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas Arūnas Poviliūnas sako, kad rinkodaros specialistai, be abejonės, naudojasi socialine situacija – kai Lietuvoje vyrauja pusiau vakarietiškos, pusiau tarybinės vertybinės orientacijos. Tačiau politikavimo naudojant „tarybinio” ir „euro” prekės ženklą neįžvelgia. Šių prekių ženklų naudojimas, mokslininko įsitikinimu, yra tik elementari komercija. Paklaustas, ar kaip pašalinis poveikis kartu su „tarybinio” ženklo naudojimu yra sovietofilija, sutiko, tačiau pabrėžė: „Uždrausti tai būtų nelogiška. Kaip galima uždrausti „Napoleono tortą” vien todėl, kad toks pavadinimas primena Napoleono karus? A.Poviliūnas mano, kad ilgai populiarus „tarybinis” prekės ženklas neišliks, mat naujoji karta neturi jokių nostalgijų praeičiai, kurios nepergyveno.
Lietuvoje piktnaudžiaujama ženklo „Bio” naudojimu ir jis yra kiek kitaip suprantamas nei kitose ES šalyse. „Bio” ženklo gaminiuose yra tam tikras kiekis organizmui neva naudingų probiotinių kultūrų, nesunaikinamų maisto apdorojimo proceso metu. Vis dėlto, anot Kauno technologinio universiteto Maisto instituto mokslininko Algio Liutkevičiaus, šiuo ženklu žymimi produktai nebūtinai yra naudingesni sveikatai – jų sudėtyje gali būti ir kenksmingų konservantų, saldiklių. O ir pačių bakterijų, išliekančių apdorojimo proceso metu, nauda organizmui nėra įrodyta.
Prieštaringa „VP Market” „sveikų” ir ekologiškų gaminių ženklinimo politika. Šiuo metu „VP Market” prekybos centruose gausėja produktų, pažymėtų vizualiai identiškais simboliais, besiskiriančiais tik užrašu – „Ekologiškas pradas” ir „Sveikas pradas”. „Ekologišku pradu” iš tiesų žymimi tie gaminiai, kurie turi sertifikuotą eko ženklinimą – lietuviškąją „Ekoagros” ar kitų šalių sertifikuotus ekoženklus. Tuo tarpu „VP Market” atstovė Viktorija Jakubauskaitė aiškina, kad šiuo ženklu žymimi maisto produktai, kurie yra sveikesni nei kiti tos maisto grupės gaminiai. Pavyzdžiui, „Sveiko prado” ženklu žymimi pagal „VP Market” užsakymą pagaminti džiūvėsėliai, tačiau juose, kaip ir kituose aukšta temperatūra apdorotuose sausuose, krakmolo turinčiuose produktuose (skrudintose bulvytėse, traškučiuose, sausainiuose), gausu labai kancerogeniškos medžiagos akrilamido.
Be to, naudojant vizualiai itin panašius ženklus sertifikuotiems ekologiškiems produktams ir gamintojo ar platintojo vizijoje suvokiamiems „sveikesniems” gaminiams, diskredituojamas ekologiškas produktas ir klaidinamas vartotojas.