Pagal emigracijos mastą Lietuva pirmauja visoje ES: per šešiolika Nepriklausomybės metų ji jau prarado apie pusę milijono vidutinio ir jaunesniojo amžiaus žmonių. Šį žmonių praradimą vertėtų laikyti ilgos sovietinės okupacijos padariniu, kadangi komunizmas, besitęsiantis sovietinės nomenklatūros klestėjimas, jaunimo išstūmimas iš valstybės reikalų sulėtino ir į klampius „atkatonomikos“ klystkelius nubloškė ekonominę ir pilietinę Lietuvos plėtrą bei smarkiai padidino Lietuvos gyvenimo lygio atsilikimą nuo Vakarų.

Lietuviai yra pusbrolių tauta, tad emigrantai padeda Lietuvai: siunčia giminėms ir draugams dalį savo sunkiai uždirbtų pinigų. Sesijos dalyviai, susirinkę Lemonto apylinkėse netoli Čikagos, sutiko, kad emigrantų siunčiamos pinigų perlaidos į Lietuvą gali sudaryti net apie milijardą dolerių per metus, tai yra apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vis dėlto toks intensyvus žmogiškųjų išteklių nutekėjimas į užsienį labai žalingas ilgalaikei Lietuvos ateičiai, ypač kai jos gyventojų skaičius jau nukrito žemiau 3 mln. 400 tūkst. Keletas seimūnų ir JAV Lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Laima Mogenienė prisipažino, kad jiems graudu emigrantų surengtose Joninėse matyti tokias minias jaunų tėvynę palikusių žmonių! Vis dėlto dar beveik pusė emigrantų iš Lietuvos laimės ieškoti vyksta į Šiaurės Ameriką.

Su globalizacija susiję emigracijos procesai pasaulyje dar tik pradedami rimčiau tyrinėti: antai Jungtinių Tautų Organizacija šią temą ims svarstyti tik rugsėjį. Reikia pripažinti, kad iš Lietuvos išvyksta vis didesnis nuošimtis išsilavinusių ir novatoriškų, kiekvienai šaliai vertingų žmonių. JAV, o ypač Kanados imigracinė politika yra nukreipta į „protų importą“ iš viso pasaulio. Dėl šios ir kitų priežasčių emigracijos problema yra nepaprastai sunki ir paini. Jau nebėra Berlyno sienos ir kitų fizinių kliūčių užkirsti kelią emigracijai, o ir ES grindžiama principu nevaržyti žmonių judėjimo. Vykstant visuomenės senėjimo procesams, ES šalys domisi jaunų žmonių, o ypač „protų importu“. Taigi ir šie metai ES paskelbti migracijos metais.

Deja, jokie naivūs Lietuvos pasiguodimai, kad emigrantai greit sugrįš į tėvynę, nepadeda greitai išspręsti problemos. Naujausių išeivių jau sukurti savitarpio pagalbos tinklai tik suintensyvins emigracijos srautus, nes daug kam Lietuvoje atrodys, kad ir ten jau Lietuva, tik geresnė – Vakarų, kurioje nereikia taikstytis su „atkatonomika“.

Čikagos renginyje siūliau integralios tautos sąvoką, kviečiau kurti globalią, virtualią Lietuvą. Ši sąvoka apimtų kūrimą virtualių tinklų, kuriais būtų galima „nutekėjusius protus“ įtraukti į šalies plėtros ir modernizavimo darbą. Daug galimybių čia suteikia interneto – Web 2.0 – technologijų įsigalėjimas. Šios technologijos (ir filosofijos) leidžia kurti labai plačius ir veiksmingus grįžtamuosius ryšius tarp žmonių ir organizacijų visame pasaulyje.

„Ekonomisto komentaras“ – pirmadienį 8.35 val. (kart. 11.35 val. ir 18.35 val.).