Paga Ajurvedą žmogaus prigimtis – prakruti yra sudaryta iš penkių pasaulio elementų – panchamahabhoota. Šie penki elementai suformuoja tris gyvybines jėgas – došas (Vata, Pita, Kapa), kurios savo ruožtu sąlygoja žmogaus prigimties – prakruti sandarą ir harmoningą balansą. Šio straipsnio tikslas yra pabandyti paaiškinti šios filosofijos logiškumą ir vystymosi raidą.
PENKIŲ PASAULIO ELEMENTŲ TEORIJA
Ajurveda moko, kad visa visata, pasaulis ir gyvybė pasaulyje yra sudaryti iš penkių elementų (sanskrito terminas - panchamahabhoota), o taip pat ir žmogaus kūnas, jo prigimtis - prakruti yra penkių elementų struktūra.
PENKI ELEMENTAI
Erdvė – tai terpė, kurioje vyksta visi gyvybiniai procesai ir kaita (kūno molekulės);
Oras – tai mobilumas, judėjimas, dinamika (kvėpavimas, judėjimas, cirkuliacija);
Ugnis – tai vidinė ir varomoji jėga, sustiprina gyvybinius gyvenimo ciklus (virškinimas, nervinė sistema);
Vanduo – simbolizuoja kaitą, judėjimą, gyvybę (kraujas, limfa);
Žemė – tai stabilumas, nekintama struktūra (kaulai, oda);
TRIJŲ DOŠŲ TEORIJA
Pagal Ajurvedos filosofiją penki visatos ir pasaulio elementai suformuoja tris gyvybės jėgas vadinamas DOŠOMIS. Doša – tai pirminė gyvybės forma, pastoviai besikeičianti ir harmoningai egzistuojanti. Došų kaita sukuria gyvybę ir ją palaiko.
VATA – sudaryta iš erdvės ir oro simbolizuoja judėjimą, cirkuliaciją, kaitą, valdo nervinius impulsus, kvėpavimą, įtakoja kraujo, limfos cirkuliacija, virškinimą, organizmo išsivalymą.
Vatą galima apibūdinti šiomis savybėmis:
šaltas,
lengvas,
nepastovus,
mobilus ir dinamiškas,
sausas,
šiurkštus.
PITA – sudaryta iš ugnies ir vandens ir reprezentuoją pastovią kaitą ir svarbių gyvybinių procesų egzistavimą, įtakoja virškinimą, intelekto formavimąsi, formuoja mintis, įtakoja cirkuliaciją.
Pitą galima apibūdinti šiomis sąvybėmis:
karštas,
lengvas,
lakus,
aštrus,
subtilus,
minkštas,
aiškus.
KAPA - sudaryta iš vandens ir žemės ir įtakoja stabilią struktūrą, pastovumą, formuoja kaulus, odą, dantis, padeda išlaikyti formas, maitina organus, o vandens elementas palaiko gyvybines jėgas ir suteikia energijos.
šaltas,
riebus,
sunkus,
pastovus,
tirštas,
švelnus.
ŽMOGAUS PRIGIMTIS – PRAKRUTI - TIPAI
Žmogaus prigimties – prakruti tipai yra suformuoti iš trijų došų – Vatos, Pitos, Kapos.
Ar Jūs VATA tipo žmogus?
Jūs esate entuziastingas, aktyvus, lengvai prisitaikantis prie besikeičiančių sąlygų, mobilus, besidžiaugiantis gyvenimu, linkęs permainoms žmogus. Jūs esate lieknas, sunkiai priaugate svorio. Jums būdinga greita nuotaikų kaita, nervingumas, nereguliarus maitinimosi bei poilsio režimas. Jūs mėgstate keliauti.
Ar Jūs PITTA tipo žmogus?
Jūs esate energingas, dinamiškas, lengvai įsisavinantis žinias, mėgstate grožį, prabangą, turintis daug "ugnies" viduje žmogus. Jums būdingas aukštas kraujo spaudimas, pykčio priepuoliai, per didelis aktyvumas. Jūs esate vidutinio sudėjimo ir patrauklus žmogus. Jūs mėgstate rungtyniauti, ginčytis ir laimėti.
Ar Jūs KAPHA tipo žmogus?
Jūs esate ramus, doras, taikingas ir mielaširdingas žmogus. Esate linkęs kaupti emocijas, materialius daiktus, vesti lėtą, sėslų gyvenimo būdą. Jūs turite gerus draugus, esate emocionaliai stabilus ir atsidavęs šeimai bei darbui žmogus. Jūs esate puikus projektų vadovas ir mėgstate šeimininkauti virtuvėje.
Kiekvienas žmogus yra visų trijų prigimties - prakruti tipų mišinys. Dažniausiai vienas iš tipų yra dominuojantis, o kiti papildo mūsų prigimtį. Žinodamas savo prigimtį – prakrutį, žmogus turi pasirinkti tinkamą dietą, gyvenimo būdą, sportavimo ir atsipalaidavimo programas ir palaikyti sveikatą natūraliais būdais.
ŽMOGAUS PRIGIMTIES – PRAKRUTI BALANSAVIMO PATARIMAI
Ajurveda moko, kad kiekvienas žmogus turi aktyviai dalyvauti savo sveikatos palaikymo ir atsinaujinimo procesuose ir palaikyti došų pusiausvyrą. Mes turime būti atsakingi už savo sveikatą, savo santykius su šeima ir visuomene, savo dvasinę būseną ir siekti aukščiausių gyvenimo tikslų. Ligų prevencija žinant savo prigimties – prakruti tipą, o ne ligų gydymas yra pagrindinis Ajurvedos tikslas.
| IŠBALANSUOJANTIS ELGESYS IR DIETA | IŠBALANSUOTAS ŽMOGUS | TEISINGA DIETA IR GYVENIMO BŪDAS |
|---|---|---|
| VATTA. Šaltas, sausas, aštrus, kartus, sutraukiantis maistas; rūkymas, alkoholis; šaltis bei skersvėjis; dažnos ir vargingos kelionės; per dažnas televizoriaus žiūrėjimas bei darbas su kompiuteriu; dažnas naktinis gyvenimas; sausa dieta,; nereguliari mityba. | Žmogus tampa neramus, jautrus, neranda ramybės, susirūpinęs ir pasimetęs; gali būti per daug sulysęs; sausa oda; matomos smulkos raukšlelės; ankstyvo senėjimo požymiai; susilpnėjusi riebalinių liaukų veikla. | Nesijaudinti. Būti optimistiškam. Valgyti šiltus patiekalus. Vengti šalto oro ir skersvėjų, daug saulės. Būti kūrybiškam. Laikytis griežto režimo. Mažiau keliauti. Naudoti šildančius prieskonius ir maistą. |
| PITTA. Rūgštus, aštrus, karštas, sūrus maistas; rūkymas; alkoholis bei rūgštus vynas; karštas klimatas ir saulė bei dažnos saunos; per didelis sporto krūvis ir varžybos; karštos diskusijos; priekaištai bei nesutarimai; per lengvas ir sausas maistas; per daug mėsos ir rūkytų gaminių. | Žmogus tampa piktas, nekantrus, pasimetęs ir agresyvus; per daug reikalaujantis iš kitų; oda gali tapti jautri, raudonos dėmės, sudirgusi, išryškėję kapiliarai; atsiranda problemos su skrandžiu; padidėja rūgštingumas; galvos skausmai. | Vengti karščio, per daug saulės, pirties. Nenaudoti riebaus ir karšto, aštraus maisto. Mažiau druskos. Vartoti šaldančius produktus, gėrimus. Naudoti produktus ir prieskonius su karčiu, aitriu ir saldžiu skoniu |
| KAPHA. Pernelyg saldus, rūgštus, sūrus, sunkus, šaltas, riebus maistas; per daug miltinių ir pieno produktų; šalti gėrimai ir maistas; ilgas miegas ryte; šaltas, drėgnas su krituliais oras; nepakankamas fizinis aktyvumas; šykštumas; apkalbos; kerštas. | Žmogus gali tapti pilkas, letargiškas ir apatiškas aplinkai; gali miegoti ištisas dienas; virškinimas tampa labai lėtas; dažnai didėja svoris; tampa labai šykštus, užsidaręs; išsivysto sinusitas, kvėpavimo takų ligos, alergijos, diabetas. | Daugiau sportuoti. Nevalgyti sunkaus ir riebaus maisto. Laikytis dienos režimo ir jį dažnai paįvairinti. Vengti pieno ir miltinių produktų, ledų, jogurto. Nevalgyti šalto ir sauso, vakarykščio maisto. Naudoti prieskonius, kurie yra kartūs, aitrūs ir sutraukiantys |
Ajurvedos filosofija moko pažinti prakrutį – prigimtį, aiškina šio žinojimo svarbą ir pritaikymą kasdieniniame gyvenime. Moko gyventi harmoningai ir vedant teisingą gyvenimo būdą išvengti ligų atsižvelgiant į savąjį prigimties – prakruti tipą. Ajurveda pripažista, kad svarbiausia yra išlaikyti fizinį ir emocinį balansą, vengti nereikalingų emocijų, rūpintis psichine sveikata, prižiūrėti kūną, valgyti teisingai ir sąmoningai bei rūpintis mus supančia aplinka. Tik pažindami save ir savo aplinką galėsime būti sveiki ir laimingi.
Šaltiniai:
(1) THE ORIGIN OF AYURVEDA; Sangmam Magazine on Ayurveda series on the origin and history of Ayurveda; Vol. 2, Issue Nr4, March 2006; FM Media Publication; Kerala, India
(2) AYURVEDA AND AROMATHERAPY, Dr. Light Miller, Dr. Bryan Miller, Delphi 1998
(3) AYURVEDIC BEAUTY CARE, Melanie Sachs, Motilal Manarsidass Publishers, Delphi, 1995
(4) AYURVEDA SECRETS OF HEALING, Maya Tiwari, Lotus press, USA, 1995
(5) THE LEGACY OF CARAKA, M.S. Valiathan, Orient Longman Private Limited, 2003
