Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis savaitraščiui „Panorama“ sakė, kad visuomenė apie priimtus sprendimus bus informuota, „kai tam bus pagrindo“. „Tyrimo situacijos kol kas komentuoti negalime. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas“, – pareiškė jis.
DP advokato Valdemaro Bužinsko manymu, prokurorai neskuba, nes „reikia rimtai į šitą veiksmą žiūrėti“.
Advokatė, socialinių mokslų daktarė Liudvika Meškauskaitė, dalyvavusi rengiant naująjį Baudžiamąjį kodeksą, savaitraščiui „Panorama“ sakė, kad jame numatyta, jog baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės, organizacijos, kiti juridiniai asmenys, išskyrus valdžios, valdymo bei savivaldos institucijas.
„Jei Prokuratūra mato, kad ne tik tam tikrų pavienių partijos narių veikla yra neteisėta, partija, kaip juridinis asmuo, gali būti pripažinta kalta. Viena iš numatytų sankcijų gali būti ir juridinio asmens likvidavimas“, – aiškino advokatė. Ji tvirtino, kad Lietuvos teisinei sistemai prieštarautų tik kokiai nors partijai keliami kaltinimai dėl politinių įsitikinimų. „Tačiau jei partija atliko kokių nors kriminalinių veiksmų, numatytų Baudžiamajame kodekse, egzistuoja galimybė taikyti tam tikras sankcijas. Žinoma, kaltė pirmiausia turi būti įrodyta“, – pabrėžė L. Meškauskaitė.
Skandalas dėl partijų vadinamosios juodosios buhalterijos kilo ir 2004 metais, prieš prezidento rinkimų antrą turą.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko poėmių socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos, liberalcentristų ir konservatorių būstinėse. Prokurorai prašė panaikinti trijų Seimo parlamentarų – socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, socialliberalo Vytauto Kvietkausko bei konservatoriaus Arvydo Vidžiūno – neliečiamybę. Seimui to nepadarius, šie parlamentarai patys atsisakė savo mandatų, tačiau tyrimas, perimtas Generalinės prokuratūros, buvo nutrauktas neįrodžius šių politikų kaltės.
Prieš pusmetį laikinoji Seimo komisija paskelbė išvadas, kad liberalcentristų lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas gali būti Abonentas, kuriam galėjo būti mokami pinigai iš įmonių grupės „Rubicon group“ juodosios kasos. Tačiau galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas.
„Jei dėl neteisėtų veiksmų kaltinamas tiktai fizinis asmuo – pavyzdžiui, partijos vadovas, atsakomybė teks jam. Tačiau jei neteisėta veikla atlikta valdymo organų sprendimu, tada atsakomybė tenka visai organizacijai“, – pabrėžė advokatė L. Meškauskaitė.
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, pareiškus įtarimų DP, atitinkamų sprendimų toliau galėtų priimti tik teisėsaugininkai – nei VRK, nei Teisingumo ministerija, registruojanti politines partijas, tokių galių neturi. Z.Vaigausko teigimu, net priėmus sprendimą uždaryti partiją, jos nariai neprarastų savo mandatų Seime. „Teisiškai jokių sankcijų, jei nebūtų konkrečių kaltinimų, jiems nebūtų taikoma, tačiau politiniai vertinimai – jau kas kita“, – svarstė jis.
VRK pirmininkas aiškino, kad pasaulio praktikoje politinės partijos uždraudžiamos gana retai. Toks likimas po Antrojo pasaulinio karo ištiko nacius, sugriuvus Sovietų Sąjungai tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pateikė ultimatumą SSKP, reikalaudamas iš šios partijos programos išbraukti nuostatus dėl revoliucijos galimybės.
Lietuvoje 1991 metais Aukščiausioji Taryba/Atkuriamasis Seimas priėmė sprendimą šalies nuosavybėn perimti „nelegaliai veikiančios Lietuvos Respublikos teritorijoje LKP (SSKP)“ bei komjaunimo turtą.
Tuo metu politologas Antanas Kulakauskas savaitraščiui „Panorama“ tvirtino manąs, kad kaltinimų politinėms partijoms iškėlimo problemą turėtų išnagrinėti Konstitucinis Teismas. „Teoriškai partija yra struktūra su valdančiosiomis figūromis, kurios turi ir asmeninę atsakomybę. Negalėčiau atsakyti, ar partijos narių prasižengimai gali tapti priežastimi paleisti partiją“, – samprotavo jis.