Kauno visuomeninio sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų kontrolės skyriaus gydytoja parazitologė Irena Bulsienė sako, kad apie 20 procentų miesto dirvožemio bandinių užteršta parazitų kiaušinėliais. Pasak gydytojos, nemalonių ligų, kurias platina mūsų mylimi augintiniai bei vargšai benamiai gyvūnėliai, progresą rodo ir statistika. 1994-aisiais toksokarozės atvejų Kaune buvo užfiksuoti du, o praėjusiais metais šia liga sirgo net 59 kauniečiai. Toksoplazmozės atvejai praėjusiais metais buvo užfiksuoti šeši, o anksčiau šis skaičius neviršydavo keturių.
Echinokokozė - tai ypač sunki lėtinė kirminų sukelta liga, ji neretai baigiasi invalidumu ar net mirtimi. Nuo 1986 iki 1998 metų buvo užfiksuotas tik vienas echinokokozės atvejis, tačiau pastaruosius trejus metus šia gana reta parazitine liga kasmet suserga po žmogų.
Pasak medikų, tarp užsikrėtusiųjų minėtomis ligomis - net 99 procentai vaikų. "Taip yra todėl, kad vaikų smėlio dėžės miesto mikrorajonų kiemuose, mokyklų stadionuose bei vaikų darželių teritorijose tampa keturkojų augintinių tualetu. Tenka pripažinti, kad šių parazitinių ligų užsikrėtimo periodas labiau susijęs su šiltuoju metų laiku", - LŽ teigė gydytoja Bulsienė.
Echinokoko lervos Šarūnės kepenyse Kauno rajono Šlienavos kaime gyvenanti Šarūnė Stanevičiūtė prieš dvejus metus į medikų akiratį pateko visai netikėtai. Iš pradžių mergaitė dėl viduriavimo pateko į infekcinę ligoninę, ten atlikus specialius tyrimus buvo pastebėti kepenyse esantys du kitokio tankio dariniai. Tik po kelių mėnesių paaiškėjo, jog tai echinokoko lervos.
Pasak mergaitę operavusio Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų chirurgijos klinikos vadovo docento Vidmanto Barausko, echinokokozės vaistais neįmanoma išgydyti, nebent šiek tiek šį procesą sustabdyti, apslopinti. Vienintelis būdas - chirurginė operacija. Todėl kaime gyvenančiai mergaitei 2000-ųjų rudenį buvo nutarta atlikti kepenų rezekciją.
Šarūnės atvejis - pirmasis Lietuvoje, kai planinė kepenų operacija atliekama tokiam mažam ligoniukui.
"Šarūnei daroma operacija buvo sudėtinga, nes teko šalinti darinius ypač sunkiai prieinamoje dešinėje kepenų pusėje, kurioje atsiveria vartų venos, kepenų venos ir t.t. Ji sudėtinga ir dėl to, kad šalinti susiformavusias cistas reikia labai atsargiai. Mat jas pažeidus echinokoko lervos gali išplisti kitose vidaus organų vietose", - jau po operacijos LŽ sakė sėkmingai mergaitę operavę chirurgai.
Dar tada paklausti, ar ši kepenų operacija atsilieps mergytės sveikatai, Kauno klinikų medikai atsakė: "Kepenys - ypač gerai regeneruojantis organas, jo masė atauga net suaugusiesiems, nors sveikų kepenų lieka vos 20 procentų. O ką kalbėti apie vaikus?"
Užsikrėtė imdama į burną žemes
"Dukrelės kepenys, pasak medikų tyrimų, įgavo normalią masę po operacijos praėjus metams", - LŽ sakė Šarūnės tėveliai, kai sumanę ją aplankyti praėjusią savaitę užsukome į Šlienavą.
Aušra ir Algis Stanevičiai nepaprastai džiaugėsi pasveikusia dukrele, kuri nenustygdama vietoje guviai lakstė aplink.
Tačiau Stanevičiai vis dar su siaubu prisimena 2000-ųjų birželį, kai mergaitė staiga sunegalavo: iki 42 laipsnių pakilo jos kūno temperatūra, ėmė vemti, buvo išberta raudonomis dėmėmis.
Pasak Aušros, iškvietus vietos gydytoją pirmiausia buvo nuspręsta dukrelę gydyti nuo skarlatinos. Kai tai nedavė jokių rezultatų, mergaitė buvo nuvežta į Kauno infekcinę ligoninę ir ten tik po 3-4 mėnesių buvo nustatyta, kad jos kepenyse - echinokoko lervų cistos.
"Buvo baisu. Nežinojome, ko tikėtis", - prisipažino Stanevičiai. Jie neslėpė, kad privataus namo kieme gyvendami nespėdavo nuo mažų dienų Šarūnei iš burnytės krapštyti smėlio. "Tik spėk nusisukti ir žiūrėk - jau pilna burna žemių, - mena Šarūnės tėvai bei priduria: - Dabar ji jau didelė ir supranta, kas yra smėlis ir kad jo imti į burną nevalia".
Ligą primena randas
Nors Stanevičių kieme, kaip ir dažnai pas kaimo gyventojus, sukasi prie grandinės pririštas šuo, jie nemano, kad šis keturkojis galėjo tapti ligos priežastimi. "Mes įsitikinę, kad užsikrėsti Šarūnė galėjo mums atostogaujant Šventosios kurorto pajūryje", - LŽ pasakojo Stanevičiai.
Jie džiaugėsi, kad dabar mergaitė linksma, nesiskundžia apetitu ir auga kaip ant mielių. "Keista net patiems, kad po operacijos ji net gripu nėra sirgusi", - gūžteli pečiais Šarūnės tėveliai. Į Šarūnę žvelgiant atrodo, kad ji jau pamiršo ligonines, baltais chalatais vilkinčius gydytojus ir leidžiamų vaistų dūrius. Tačiau Stanevičiai LŽ patikino, kad taip nėra.
Ji vis dirsteli į dešinėje pilvuko pusėje likusį randuką, o išvydusi televizijos ekrane ją operavusio mediko veidą šypsodamasi ištaria: "Mano draugas".
Pavojingas net vėjo gūsis
Medikai pažymi, kad šunų ir kačių askaridoze žmogus gali užsikrėsti ne tik bučiuodamas savo mielą augintinį, bet ir nuo vėjo gūsio, pavyzdžiui, vaikštinėdamas parke. Mat toksokarozė - tai parazitinė liga, ją sukelia šunų ir kačių askaridžių lervos, patekusios į žmogaus organizmą.
Keturkojų askaridės gyvena gyvūno plonosiose žarnose, ten suaugusios kirmėlės patelė per parą padeda nuo 200 tūkstančių iki milijono kiaušinėlių, o šie su išmatomis patenka į aplinką. Todėl žmogus gali užsikrėsti tiesiog prarijęs dulkių su kirminų kiaušiniais, taip pat per gyvūnų išmatomis užterštas rankas, maistą, dirvožemį.
Prarijus toksokarų kiaušinėlius, iš jų žmogaus plonosiose žarnose išsilaisvina lervutės, kurios yra labai agresyvios. Pragraužusios žarnų gleivinę, jos pakliūva į kraują, kuris jas išnešioja po visą organizmą. Todėl šių lervučių aptinkama kepenyse, plaučiuose, smegenyse, kasoje ir net akyse.
Medikai sako, kad dalis lervučių tūno įvairiuose organuose, o kai kurios jų migruoja. Žmogaus organizme lervutės gali išgyventi iki 10 metų.
Toksokarozės ligos yra dvi formos - akių ir vidaus organų. Vidaus organų toksokarozės būdingi požymiai: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, kvėpavimo sistemos pakenkimas, pasireiškiantis dusulio ir kosulio priepuoliais. Jie dažniausiai atsiranda antroje dienos pusėje ir primena astmą.
Taip pat gali padidėti kepenys ir blužnis, skauda pilvą, atsiranda odos išbėrimų. Kartais gali būti širdies raumens, inkstų, centrinės nervų sistemos pakenkimo požymių. Esant akių toksokarozei dažniausiai susilpnėja vienos akies regėjimas, po to neretai atsiranda žvairumas.
Rimčiausios parazitų invazijos pasekmės pasireiškia tuomet, kai toksokarų lervutės patenka į tinklainę ir ten ima formuotis auglys. Šiuo atveju galimos įvairios komplikacijos, iš jų bene rimčiausia - apakimas.
Svarbu, ką ir kaip valgote
Kita šunų ir kačių platinama liga - toksoplazmozė. Ją sukelia maži vienaląsčiai parazitai toksoplazmos, kurios gyvena ir dauginasi kačių organizme bei su išmatomis pakliūva į aplinką. Žmogus užsikrečia toksoplazmoze per kačių išmatomis užterštas rankas, valgydamas neplautas daržoves, vaisius, uogas, suvalgęs nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, žalią kiaušinį, išgėręs nevirinto pieno.
Toksoplazmoze galima užsikrėsti per organų transplantaciją ar kraujo perpylimą. Užsikrėtusios nėščios moterys gali perduoti ligą vaisiui.
Įsčiose užsimezgusi gyvybė tokia trapi, kad dėl toksoplazmų invazijos gimdoje kilusi infekcija gali gyvybę nutraukti pirmaisiais mėnesiais arba sužaloti vaikelį formuodama sunkius apsigimimus: smegenų vandenę, skeltą gomurį ar lūpą, sutrikusią akių, kaukolės sandarą ir kitas anomalijas.
Anksčiau minėti ligos požymiai būdingi įgimtai toksoplazmozei. Įgytos toksoplazmozės požymiai yra šiek tiek "švelnesni" - susirgus vargina bendras silpnumas, galvos skausmai, apetito stoka, sumažėja darbingumas, padidėja limfmazgiai, pakyla temperatūra. Vėliau, kai kraujas išnešioja toksoplazmas po visą organizmą, gali išryškėti širdies pakenkimo požymiai: skausmai širdies plote, ritmo sutrikimas ir kt. Gali būti pakenkta ir kvėpavimo organų (bronchų gleivinės bei plaučių uždegimas) ar nervų sistema (galvos smegenų bei jų dangalų uždegimas, epilepsijos priepuoliai, galvos auglį imituojantys reiškiniai).
Grėsmę kelia bendravimas
Suaugę echinokokai gyvena šunų, lapių, vilkų, avių ir kitų gyvūnų plonosiose žarnose. Galutiniai echinokoko nareliai, pilni kiaušinėlių, atitrūksta ir išskiriami su išmatomis arba aktyviai iššliaužia iš gyvūno bei šliaužioja po jo kūną. Iš narelių išbyra daugybė kiaušinėlių, jų gali likti ant užsikrėtusio gyvūno kailio.
Nareliai atitrūksta apytikriai kas dvi savaites ir pakliuvę į dirvą gali nušliaužti apie 25 centimetrus. Kiaušinėlius gana dideliu atstumu išnešioja vėjas ir įvairūs vabzdžiai.
Užsikrėsti echinokokoze galima valgant neplautas daržoves, uogas, vaisius, kurie užteršti šunų išmatomis ar dirvožemiu. Tačiau pagrindinis veiksnys, lemiantis žmogaus užsikrėtimą šia liga, yra nuolatinis bendravimas su užsikrėtusiais šunimis, kuriems ant liežuvio yra echinokoko kiaušinėlių - augintiniai gali užsikrėsti maitinami skerdiena gyvulių, sirgusių šia liga.
Kiaušinėlių būna ir ant kailio, todėl sveiki šunys gali pernešti užkratą nuo nesveiko šuns ar iš echinokoko kiaušinėliais užterštos aplinkos. Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlius virškinamajame trakte iš jų išsilaisvina lervutės. Jos iš žarnyno gleivinės skverbiasi į kraujagysles ir yra išnešiojamos po visą organizmą.
Didesnioji lervučių dalis nusėda kepenyse, kitos nukeliauja į plaučius ir ten pasilieka, dar kitos keliauja į širdį, blužnį, inkstus ar kitur. Aplink organe nusėdusią lervutę pradeda formuotis cista, ji visiškai išsivysto per 3-5 mėnesius, paskui lėtai auga visą gyvenimą (gali užaugti net iki kūdikio galvos dydžio), spausdama aplinkinius audinius ir sukeldama įvairiausio pobūdžio negalavimus. Cistai plyšus dėl stiprios alerginės reakcijos žmogus gali net mirti.
Kaip išvengti nemalonių ligų, kurias platina mūsų mylimi augintiniai ir benamiai gyvūnai?
* Nešerti kačių žalia mėsa, negirdyti nevirintu pienu.
* Išvedus gyvūnus pasivaikščioti, išmatas būtina surinkti semtuvėliu į maišelį ir išmesti į atliekų dėžę.
* Reguliariai valyti savo augintinio gyvenamąjį plotą ir tualetą.
* Neleisti gyvūnams laižyti savo veido.
* Nelepinti gyvūnų, neleisti jiems miegoti vienoje lovoje su žmonėmis.
* Kruopščiai plauti rankas po sąlyčio su gyvūnais.
* Neleisti vaikams žaisti šunų ir kačių išmatomis užterštose smėlio dėžėse.
* Valgyti tik gerai nuplautus vaisius, uogas, daržoves.
* Neragauti ir nevartoti žalios mėsos bei kiaušinių, negerti nevirinto pieno.
* Dirbant darže ar sode mūvėti pirštines, nes dirvožemis gali būti užterštas šunų ir kačių išmatomis.