"Ties ta vieta, kur buvo įtariamas sienos kirtimas, yra labai gražūs orientyrai - Nemuno upė. Man kaip sraigtasparnio pilotui teko pačiam ne kartą apskraidyti sieną. Jeigu esi pasiruošęs, tikrai to (netyčia kirsti sieną – DELFI) nepadarysi", - ketvirtadienį žurnalistams teigė A.Leita.
Jo teigimu, jei šis incidentas tikrai nebuvo provokacija, sraigtasparnį turėjo pilotuoti itin nepatyręs lakūnas. „Nežinau, kokia ten įgula sėdėjo, koks lakūnas, gal jis iš viso pirmą kartą skrido, - spėjo KOP vadas. - Jei aš būčiau skridęs ir būčiau pasiruošęs, to tikrai nebūčiau padaręs."
Savo ruožtu G.Kirkilas tikino, kad turimi duomenys kol kas neleidžia tvirtinti, kad už incidento gali slypėti politiniai motyvai. Tačiau, anot laikinojo ministro, tam tikros aplinkybės verčia kelti įvairias versijas.
"Klausimas, į kurį kol kas neturime atsakymo, - kodėl Baltarusija pažeidė vadinamąjį „karštos linijos" susitarimą, kuris nepažeidžiamas jau treji metai. Iš tikrųjų tas gana keista. Vyksta tyrimas, Baltarusijos pusė kol kas neigia šį faktą. Tai arba yra pilotų klaida, kuo labai sunku patikėti, arba tai buvo labai nepatyrę pilotai", - žurnalistams kalbėjo G.Kirkilas.
Laikinasis ministras ir KOP vadas Lietuvos oro erdvės pažeidimo aplinkybes ketvirtadienį ryte aiškino parlamentinės Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams. Liberalai priekaištavo, kad, Seimui skyrus papildomą finansavimą šalies oro erdvės apsaugos tobulinimui, iki šiol užfiksuojama įvairių pažeidimų.
„Tai yra valstybės suvereniteto reikalas. Negali būti pasakymų iš ministro pusės, kad tai yra normalu. Kiekvienas pažeidimas silpnina pasitikėjimą Lietuva", - žurnalistams tvirtino Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius.
„Iš Baltarusijos pusės serialas „Paskraidykime Lietuvoje" tęsis, jei Lietuva laiku neinvestuos į oro erdvės apsaugą", - pridūrė parlamentaras.
Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai tvirtino neišgirdę iš ministro, kada ir kaip žadama užkirsti kelią galimiems pažeidimams, kaip žadama kontroliuoti mažiau nei 500 metrų aukštyje skrendančius orlaivius, kokių dar reikia investicijų į radarų sistemos tobulinimą.
Šiemet krašto apsaugos biudžete 18 mln. litų skirta naujam radarui įsigyti – trečdalis sumos, reikalingos šiam tikslui.
KOP aiškinasi Baltarusijos karinio sraigtasparnio įskridimo į Lietuvos oro erdvę aplinkybes. Savo ruožtu Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo oro erdvės pažeidimo.
Pasak dienraščio „Lietuvos rytas", pirmadienį Baltarusijos KOP sraigtasparnis Lietuvoje pasirodė apie 17 val. 30 min. Jis nuskrido į Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijos Varviškės kaimą, esantį maždaug už 3 km nuo valstybės sienos. Keliolika minučių manevravęs jis perskrido Nemuną ir sugrįžo į Baltarusiją.
Maždaug po 20 minučių baltarusių orlaivis vėl grįžo, tačiau šįkart į Lietuvos teritoriją įskrido tik apie 100 metrų. Maždaug 300 metrų aukštyje skraidantį sraigtasparnį pasieniečiai ėmė apžiūrinėti pro žiūronus - ant jo aiškiai buvo matyti Baltarusijos kariuomenės atpažinimo ženklai.
Baltarusijos teritorijoje, Nemuno upės pakrantėje, per kurią į Lietuvą įskrido sraigtasparnis, stovėjo keli kariniai sunkvežimiai, kateriai ir apie 50 kareivių.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurios Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos pareigūnai pasienio ruože pirmadienį pastebėjo manevruojantį Baltarusijos sraigtasparnį, apie numanomą oro erdvės pažeidimą informavo KOP budėtojus ir prokurorus.
Pasak A.Leitos, įrodyti oro erdvės pažeidimo faktą esą bus labai sudėtinga, nes Lietuvos KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radarai neužfiksavo maždaug 150 metrų aukštyje skridusio sraigtasparnio, o pasieniečiai neturi tokiems atvejams fiksuoti skirtų kamerų.