Be artimųjų gyvenantis jaunuolis galvoja visam laikui čia pasilikti, galbūt studijuoti architektūrą. Paklaustas, ką, jei galėtų, susigrąžintų, nesvarstydamas sako - mamą. Su ja, Čečėnijoje likusiomis seserimis ir draugais bendrauja tik internetu, kartais susiskambina.
„Norėčiau, kad mama, seserys čia atvažiuotų, sunku be šeimos, bet tai – beveik neįmanoma. Joms būtų per sunku“, - sako Shaihim.
Šiuo metu pabėgėlių centre, be jo, gyvena dar keturi be tėvų į Lietuvą atvykę nepilnamečiai: afrikietės Olive, July bei dar du vaikinai.
DELFI: Kaip Tu ryžaisi vienas išvykti iš gimtinės?
Ilgai galvojau. Žinojau, kad važiuosiu į Europą, bet į kokią šalį – ne. Vilnių pasiekiau per du mėnesius. Vienas keliavau tik iki Maskvos. Paskui susipažinau su dvidešimtmečiu draugu iš Afganistano. Traukiniais per Baltarusiją kartu atvažiavome į Lietuvą.
DELFI: Pats susiradai pabėgėlių priėmimo centrą ar buvai sulaikytas?
Shahinas Pats. Pasakiau, kad noriu čia gyventi.
DELFI: Dabar atostogauji?
Shahinas Taip. Rudenį eisiu į 9 klasę. Ateityje galvoju studijuoti. Dar tiksliai nežinau ką. Gal architektūrą? Dabar mokausi piešti.
DELFI: Pasižiūrėjus į tave iš karto matyti, kad esi nevietinis. Tikriausiai Rukloje netrūksta dėmesio?
Shahinas Taip, visi domisi iš kur esu, visko klausinėja.
DELFI: Neblogai kalbi lietuviškai. Kiek per dieną tam skirdavai laiko?.
Shahinas Valandą.
DELFI: Kodėl tik tiek? Berods, reikalaujama dvi?
Shahinas Tingėdavau.
DELFI: O apie ką atostogaudamas svajoji?
Shahinas Kad čia pasiliksiu ir gerai gyvensiu, studijuosiu, turėsiu darbą.
DELFI: Vesi lietuvaitę ar ieškosi savo šalies merginos?
Shahinas Jeigu čia būsiu, vesiu lietuvę.
DELFI: Pasiilgsti Kabulo, buvusios mokyklos, draugų?
Shahinas Pasiilgstu. Iš pradžių buvo sunku, net gailėjausi, kad išvažiavau. Neturėjau draugų, nebuvo su kuo bendrauti.
DELFI: Ko dabar labiausiai trūksta?
Shahinas Mamos.
DELFI: Draugai nesako, kad kvailai pasielgei, be reikalo išvažiavai?
Shahinas Ne, sako, kad gerai padariau. Jiems ten gerai gyventi, bet man buvo negerai. Pas mus Afganistane svarbu, iš kokios šeimos esi kilęs. Jeigu yra daug problemų, sunku siekti geresnio gyvenimo.
Paaugliai išgyvena stiprų potrauminį stresą
Pasak Ruklos pabėgėlių priėmimo centro psichologės Valentinos Bereznajos, visi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai čia atvyko todėl, kad jų šalyse buvo nesaugu. Dėl to Pakistane, Afganistane gyvenantys tėvai, norėdami savo vaikams geresnės ateities, surenka pinigus ir siunčia juos ieškoti laimės.
„Kiti vaikai, pavyzdžiui, mūsų centre gyvenančios afrikietės į Lietuvą atvyko be tėvų pagalbos, nes jų neturėjo. Padėjo pažįstami“, - DELFI pasakojo psichologė.
Pasak jos, dirbti su tokiais paaugliais – sudėtingiau, nei su suaugusiais pabėgėliais. Be paaugliams būdingų psichologinių problemų, jiems būdingas dar ir potrauminio streso sindromas.
Kai kurie yra patyrę ne tik psichologinį, bet ir fizinį, seksualinį smurtą, todėl išgyvena gilų stresą, įvairiais depresijas.
„Neseniai buvome nuvažiavę į Jonavą. Juodaodės merginos iš pradžių labai supyko, kad praeiviai, važiuojantys mašinomis, atsisuka, rodo pirštais. Paskui kalbėjomės, kad labai svarbu ramiai reaguoti į aplinkinių reakciją, nes visos visuomenės nepakeisi“, - prisiminė V. Bereznaja.
Pasak jos, tokių vaikų patirtis žymiai skaudesnė. Be tėvų, artimųjų atvykusieji į nepažįstamą šalį atrodo žymiai vyresni už bendraamžius.
Dauguma pabėgėlių – moterys ir vaikai
„Vadinamų atskirtų arba nelydimų vaikų skaičiai Europoje yra labai labai dideli. Tai, kad pas mus Ruklos pabėgėlių priėmimo centre šiuo metu gyvena tik penki tokie vaikai – veikiau išimtis“, - DELFI sakė Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos koordinatorius Lietuvoje Vladimiras Siniovas.
Jo įsitikinimu, visada reikia turėti omenyje ir ruoštis, kad į mūsų šalį gali atvykti žymiai daugiau tokių vaikų, nes šalia yra Rusija, kur vyksta ginkluotas konfliktas.
„Pavyzdžiui, prieš porą metų į Slovakiją atvyko per 2 tūkst. atskirtų vaikų. Lietuva taip pat turi būti pasirengusi bet kokiu metu priimti per karą tėvų ir artimųjų netekusius ar atskirtus vaikus“, - pabrėžė specialistas.
Jungtinių Tautų duomenimis, 2005 metais pasaulyje gyveno 8,4 mln. pabėgėlių, ketvirtadalis jų – Europoje.
Pernai 25 ES valstybėse fiksuotas mažiausias karo pabėgėlių skaičius nuo 1988 metų, labiausiai jis sumažėjo 10 naujųjų ES valstybių – daugiau nei trečdaliu.
Šiuo metu mūsų šalyje gyvena 400 pabėgėlių, daugiau nei 60 proc. – iš savo šalių karo ir persekiojimų išgintos moterys ir vaikai. Apie 80 proc. visų pabėgėlių sudaro čečėnai.