Pasak komiteto pirmininko A.Sadecko, "šis incidentas dar kartą parodė, kad Lietuvos oro erdvės kontrolė dar nėra visiškai užtikrinama".
"Tenka apgailestauti, kad po incidento su Lietuvoje nukritusiu Rusijos kariniu orlaiviu realių pokyčių šioje srityje dar nepasiekta, nors šiais metais lėšų radarų įsigijimui ir numatyta. Šis įvykis turi paskatinti Krašto apsaugos ministeriją greičiau išspręsti esančias Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės problemas", - A.Sadeckas cituojamas Seimo pranešime.
Po pernai įvykusio incidento, kai į Lietuvos oro erdvę netrukdomas atklydo ir Šakių rajone sudužo raketomis ginkluotas Rusijos naikintuvas "Su-27", Seimas 2006 metų biudžete krašto apsaugai numatė papildomų lėšų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemai stiprinti. Papildomai skirti 18 mln. litų padengia tik trečdalį sumos, reikalingos naujam trimačiam radarui įsigyti.
Po pernykštės "Su-27" katastrofos atvirai pradėta kalbėti apie oro erdvės kontrolės spragas ir būtinybę modernizuoti esamus radarus ir įsigyti naujų.
Gynybos ekspertų vertinimu, jeigu politikai parodytų valią ir jau šiemet skirtų gynybos sričiai deramą finansavimą, oro erdvės kontrolės spragas būtų galima užpildyti tik per devynerius metus. Šiemet krašto apsaugai numatyta skirti 1,23 proc. bendrojo vidaus produkto. Dėl ankstesnių įsipareigojimų skirti gynybos poreikiams 2 proc. BVP nesilaikymo Lietuvą griežtai kritikuoja NATO sąjungininkai.
Detaliau oro erdvės stebėjimo ir kontrolės klausimas bus nagrinėjamas kitą savaitę komiteto posėdyje svarstant Krašto apsaugos ministerijos 2005 m. veiklos ataskaitą.
Lietuvos karinės oro pajėgos (KOP), savo ruožtu, pradėjo tyrimą, kurio metu išsiaiškis Baltarusijos karinio sraigtasparnio įskridimo į Lietuvos oro erdvę aplinkybes.
Kaip BNS sakė KOP vadas pulkininkas Artūras Leita, tyrimo išvadų laukiama kitos savaitės pradžioje. Apie išvadas bus informuotos Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų vadovybė.
Generalinė prokuratūra, savo ruožtu, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo oro erdvės pažeidimo.
URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė sakė, kad URM kol kas jokios oficialios informacijos apie pirmadienį įvykusį incidentą neturi, todėl negali imtis jokių diplomatinių priemonių Baltarusijos atžvilgiu. Pagal galiojančią praktiką dėl oro erdvės pažeidimų Lietuvos diplomatai valstybei pažeidėjai gali įteikti notą.
KOP vado teigimu, aiškėja, kad Baltarusijos KOP sraigstasparniui įsibrovus į Lietuvos oro erdvę, tinkamai suveikė visos tarnybų grandys.
"Užfiksavę incidentą, pasieniečiai paskambino KOP budėtojams. Budėtojai, savo ruožtu, per "karštąją liniją" susisiekė su Baltarusijos KOP ir informavo apie pažeidimą. Baltarusiai iš pradžių neigė, kad pasienyje su Lietuva išvis kas nors skraido, antrąkart paskambinus, patvirtino, kad vyksta planiniai sienos apžiūros skrydžiai, tačiau neigė oro erdvės pažeidimo faktą", - sakė pulkininkas A.Leita.
Jo teigimu, įrodyti oro erdvės pažeidimo faktą bus labai sudėtinga, nes Lietuvos KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radarai neužfiksavo maždaug 150 metrų aukštyje skridusio sraigtasparnio, o pasieniečiai neturi tokiems atvejams fiksuoti skirtų kamerų.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurios Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos pareigūnai pasienio ruože pirmadienį pastebėjo manevruojantį Baltarusijos sraigtasparnį, apie numanomą oro erdvės pažeidimą informavo KOP budėtojus ir prokurorus.
"Mūsų pareigūnas vizualiai nustatė, kad gali būti oro erdvės pažeidimas. Apie tai informavome atsakingas struktūras, kurios pradėjo ikiteisminį tyrimą. Mes atlikome visus veiksmus pagal savo kompetenciją", - BNS sakė VSAT atstovas spaudai Rokas Pukinskas.
Jis atmetė prielaidas, kad VSAT galėjo pasielgti neteisingai, apie įvykį neinformuodama visuomenės.
Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", pirmadienį Baltarusijos KOP sraigtasparnis Lietuvoje pasirodė apie 17 val. 30 min. Jis nuskrido į Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijos Varviškės kaimą, esantį maždaug už trijų kilometrų nuo valstybės sienos. Keliolika minučių manevravęs jis perskrido Nemuną ir sugrįžo į Baltarusiją.
Maždaug po 20 minučių baltarusių orlaivis vėl grįžo, tačiau šįkart į Lietuvos teritoriją įskrido tik apie 100 metrų. Maždaug 300 metrų aukštyje skraidantį sraigtasparnį pasieniečiai ėmė apžiūrinėti pro žiūronus -ant jo aiškiai buvo matyti Baltarusijos kariuomenės atpažinimo ženklai.
Baltarusijos teritorijoje, Nemuno upės pakrantėje, per kurią į Lietuvą įskrido sraigtasparnis, stovėjo keli kariniai sunkvežimiai, kateriai ir apie 50 kareivių.
Pastaruoju metu tai jau antras atvejis, kai Lietuvos KOP radarai neužfiksuoja per sieną nelegaliai skraidančių orlaivių. Neseniai į Baltarusijos oro erdvę nedideliu lėtu lėktuvu buvo įskridęs kaunietis Tadas Blaževičius ir jo sesuo.
Tuomet Lietuvos KOP radarai šio lėktuvo neužfiksavo, tačiau jį pamatė Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos radari. Į orą pakilęs Baltarusijos naikintuvas nutupdė lietuvio pilotuojamą lėktuvėlį Lydos oro uoste.
KOP radarai neužfiksavo ir praėjusiais metais į Lietuvą įskridusio, o po to sudužusio Rusijos naikintuvo "Su-27".
Po šios katastrofos atvirai pradėta kalbėti apie oro erdvės kontrolės spragas ir būtinybę modernizuoti esamus radarus ir įsigyti naujų.
Šiemet krašto apsaugos biudžete 18 mln. litų skirta naujo radaro įsigijimui - tai trečdalį sumos, reikalingos per trejus metus šiam tikslui.