"Kai nedomina Seimo narių batalijos, gali klausytis muzikos ar pažiūrėti filmą", - prisipažino liberalas Klemensas Rimšelis.
Nešiojamieji kompiuteriai politikams suteikia galimybę neišėjus iš Seimo posėdžių salės sutvarkyti ir buitinius reikalus.
Nemažai politikų kompiuterio pagalba apmoka bankų atsiunčiamas sąskaitas, atsiskaito už paslaugas.
Sėdėdami posėdžiuose Seimo nariai ruošiasi paskaitoms ar seminarams.
Parlamentarams sukurtas jau ir specialus Seimo kanceliarijos puslapis.
Pavyzdžiui, kompiuteryje Seimo narys gauna žinią, kad paliko neišjungtus automobilio žibintus, arba prašymą patraukti mašiną į kitą vietą.
Šiais metais Seimui nešiojamieji kompiuteriai kainavo po 7 tūkst. litų. Pernai pirktų kompiuterių kaina buvo 10 tūkst. litų. Iki šių metų pradžios departamentui kompiuteriais pavyko aprūpinti 91 parlamentarą.
Seimo nariai savo darbo kabinetuose turi ir stacionarius kompiuterius.
Seime jau atsirado ir bevielio kompiuterio zonos.
Dabar be didesnių kliūčių nešiojamaisiais kompiuteriais politikai gali naudotis spaudos konferencijų, Konstitucijos salėse, kai kurių komitetų posėdžių salėse ir net vestibiulyje.
Vienos tokios zonos įrengimas kainuoja apie tūkstantį litų. Seimo narys K.Rimšelis "Lietuvos rytui" teigė, kad nešiojamieji kompiuteriai gerokai palengvino darbą ir padeda taupyti laiką: "Apie tragiškus įvykius Amerikoje pirmieji sužinojo tie Seimo nariai, ant kurių darbo stalo buvo nešiojamieji kompiuteriai. Jie suteikia galimybę neatitrūkti nuo Lietuvos ir pasaulio įvykių".
Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis gana skeptiškai vertina kolegų atradimą: "Suprantu, kad tai patogu, bet nesolidu. Europos Sąjungos šalių parlamentuose popierizmo ne mažiau nei pas mus, bet nėra tradicijos į posėdžius neštis kompiuterius".
Tam pritarė ir krikščionių demokratų lyderis Kazys Bobelis, vienas iš nedaugelio Seimo narių, kol kas neprašęs nešiojamojo kompiuterio.
"Kiekvieno parlamentaro valia elgtis kaip nori, tačiau Vakaruose to nėra. Ten politikai kompiuteriais dirba kabinetuose, iš anksto ruošiasi kalboms. Jeigu parlamentaras pagal kompiuterį balsuoja, vadinasi, neturi daug proto", - mano K.Bobelis.
"Lietuvos ryto" korespondentai užsienyje pasidomėjo ar naudojasi nešiojamais kompiuteriais kitų šalių parlamentarai.
JAV Kongreso nariai Amerikos parlamento posėdžių salėje asmeniniais elektroniniais biuro prietaisais, įskaitant kompiuterius bei mobiliuosius telefonus, naudotis negali.
Tai draudžia 107-ųjų JAV Atstovų rūmų 17-oji taisyklė. Ji taip pat draudžia į posėdžių salę įeiti su skrybėle, joje rūkyti. Kaip laikomasi taisyklių, prižiūri posėdžių salėje nuolat esantis vadinamasis JAV Kongreso ginklų seržantas.
Vokietijos parlamentarai nešiojamaisiais kompiuteriais posėdžių salėje irgi nesinaudoja: nerašo laiškų, nesudarinėja lentelių, nežaidžia žaidimų ir nenaršo po internetą.
Bundestago nariai to nedaro ne todėl, kad to nesugebėtų - naudotis nešiojamuoju kompiuteriu posėdžių salėje tiesiog uždrausta.
Tokia tvarka čia buvo įvesta maždaug prieš trejus metus.
Mintis neštis nešiojamąjį kompiuterį ir juo dirbti posėdžių metu nė vienam Prancūzijos parlamento nariui greičiausiai išvis nėra šovusi į galvą.
Visi "Lietuvos ryto" pašnekovai vienbalsiai teigė, jog posėdžio metu niekada neteko išvysti kurį nors iš 577 Nacionalinės Asamblėjos arba 321 Senato atstovo dirbant kompiuteriu.
"Niekur nėra parašyta, kad draudžiama į posėdį atsinešti kompiuterį ir juo dirbti.
Tačiau bent iki posėdžių tarnyba nesusidūrė nė su vienu senatoriaus prašymu leisti posėdžio metu naudotis kompiuteriu" , - tikino Senato spaudos tarnybos atstovė.
Į vieną seniausių pasaulio parlamentų - Didžiosios Britanijos Lordų ir Bendruomenių rūmus - elektronikos naujovės kelią skinasi itin sunkiai.
"Nuo 1991 metų, kai Bendruomenių rūmų pirmininke tapo madam Betty Boothroyd, buvo įvesta geležinė taisyklė, draudžianti tempti į posėdžių salę asmeninius elektroninius prietaisus. Parlamentarai be baimės gali neštis tik elektroninius rankinius laikrodžius", - "Lietuvos rytui" tvirtino tvarką parlamento rūmuose palaikančio skyriaus vadovas Markas Harvey.
Tvarkdarių skyrius nuo viduramžių yra vadinamas "ginkluotaisiais seržantais", nes kadaise riaušėms per posėdžius malšinti iš tikro prireikdavo špagų bei iečių. Dabar pakanka žodinių ar raštiškų įspėjimų.