"Prokuratūra turi duomenų, kad Seimo narys padarė avariją, ir, norint atlikti tam tikrus procedūrinius veiksmus, tai yra apklausti Seimo narį įtariamuoju, reikalingas Seimo sutikimas", - po vos kelias minutes užtrukusio susitikimo žurnalistams sakė A.Valantinas.

Generalinės prokuratūros prašymą Seimui planuojama pateikti ketvirtadienio plenariniame posėdyje. Kalbėdamas su žurnalistais V.Muntianas spėjo, kad šis prašymas bus patenkintas.

Parlamentaras baudžiamojon atsakomybėn negali būti traukiamas be Seimo sutikimo. Prašymą dėl to turi pateikti generalinis prokuroras. Išklausęs jo argumentus parlamentas gali sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus.

Seimo nutarimo dėl komisijos sudarymo projektas jau yra parengtas ir V.Muntianas yra jį pasirašęs. Tačiau projektas kol kas neregistruojamas, mat laukiama, ar nebus pasiūlymo pradėti apkaltą Seimo nariui.

Pats G.Mikolaitis žurnalistams tvirtino neprieštaraujantis, kad Seimas leistų prokurorams jį apklausti. Socdemas teigė ir pats norėjęs pateikti parodymus, tačiau tai padaryti jam sukliudė Konstitucijoje įtvirtinta parlamentaro teisinė neliečiamybė.

Panaikinti G.Mikolaičio teisinį imunitetą prašoma dėl kovo pradžioje įvykusios avarijos, per kurią buvo sužalotas Raseinių verslininkas Stasys Stonys. Tokį prašymą Seimo pirmininkui gali pateikti tik generalinis prokuroras.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis ir ekspertizės išvadomis, socdemui ketinama pareikšti įtarimus dėl to, jog vairuodamas kelių transporto priemonę jis pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Iš pradžių neigė sukėlęs avariją

Raseinių teisėsaugininkai praėjusią savaitę baigė tirti socialdemokrato prieš daugiau nei tris mėnesius sukeltos avarijos priežastis ir pasekmes. Tyrimo išvados buvo surašytos į maždaug 60 puslapių.

46 metų parlamentaras į avariją pateko kovo 2 dieną. Raseinių rajone jo vairuojamas lengvasis automobilis „Mitsubishi Carisma", išvažiuodamas iš pakelės kavinės kiemo į automagistralę, rėžėsi į neleistinoje vietoje, greitėjimo juostos pabaigoje, sustojusį vilkiką. Mašina palindo po vilkiku ir užsidegė.

Iš liepsnojančio automobilio iššokęs vairuotojas ir jo bendrakeleivis pabėgo. Tačiau vėliau S.Stonys dėl dubens skausmų kreipėsi į ligoninę. Verslininkui buvo nustatytas dubens kaulo lūžis, galvos sutrenkimas, lengvas girtumo laipsnis.

Tuo tarpu G.Mikolaitis teisėsaugininkams pasirodė tik kitą dieną po avarijos. Jis tik paprašė atiduoti mašinoje buvusį lagaminą ir tvirtino, esą avarijoje jis nedalyvavo, o jo mašiną neva vairavo kaimynas. Vėliau parlamentaras atvyko į Raseinių rajono prokuratūrą, paskui tyrimams buvo paimta jo kraujo. Socdemas tvirtino iš avarijos vietos nebėgęs, tačiau esą buvo šoko būsenos, todėl pasišalino.

Pareigūnai dėl avarijos pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo aiškinamasi, kas kaltas dėl avarijos ir koks yra keleivio sužalojimo laipsnis. Verslininkas tvirtino pretenzijų dėl sužalojimo neturintis. Iš pradžių jis netgi tvirtino, esą dubenį susižalojo dieną prieš avariją, kai nešdamas malkas paslydo nuo laiptų.

Autotechninio tyrimo išvadose nurodoma, kad G.Mikolaitis galėjo išvengti avarijos, nes tuomet matomumas kelyje buvo geras, o jis į vilkiką atsitrenkė nė nestabdęs. Vilkiką neleistinoje vietoje - greitkelio greitėjimo juostoje - pastatęs Baltarusijos pilietis turėjo atsakyti administracine tvarka.

Teismo medicinos ekspertų teigimu, S.Stoniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atlikus kompleksinę ekspertizę nustatyta, kad šis sužalojimas patirtas eismo įvykio, o ne griuvimo metu.

Avarijos, per kurią nukentėjusiajam padarytas nesunkus sužalojimas, kaltininkui gresia baudžiamoji atsakomybė - bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. G.Mikolaitis parlamentaru buvo išrinktas Raseinių vienmandatėje apygardoje.

Prašymas panaikinti teisinį imunitetą – ne pirmas

Socdemas – ne pirmasis Seimo narys, kurio teisinį neliečiamumą prašoma panaikinti. 2005 metais tokį prašymą generalinis prokuroras buvo pateikęs dėl riaušių organizavimu kaltinto Jono Ramono, kuris tuomet priklausė Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijai. Tačiau pernai gegužę Seimas nesutiko, kad parlamentaras būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

2004 metų vasarą Seimo buvo prašoma panaikinti iš karto trijų parlamentarų - socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, konservatoriaus Arvydo Vidžiūno ir socialliberalo Vytauto Kvietkausko – teisinį imunitetą, kurie buvo įtarti paėmę po keliasdešimt tūkstančių litų kyšių. Tačiau Seimas šio Generalinės prokuratūros prašymo taip pat nepatenkino.

Politikai vienas po kito atsistatydino iš Seimo narių ir davė parodymus tyrėjams kaip įtariamieji. Nepaisant mestų įtarimų, po kelių mėnesių, pačiame parlamento rinkimų įkarštyje, ikiteisminis tyrimas dėl jų buvo nutrauktas.

Tų pačių metų rudenį Seimas sulaukė prašymo panaikinti liberalcentristro Virginijaus Martišausko teisinį imunitetą ir leisti patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. V.Martišauskas buvo įtariamas kyšininkavimu prievartaujant ar provokuojant duoti kyšį. Tačiau liberalcentristas, nelaukdamas Seimo verdikto, pats atsistatydino.

V.Martišauskas buvo nuteistas kalėti pusantrų metų, bet Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu realios laisvės atėmimo bausmės išvengė.

Vienintelis parlamentaras, kurio teisinį neliečiamumą Seimas panaikino, buvo Kovo 11-osios akto signataras Audrius Butkevičius, įtartas pasikėsinimu sukčiausti stambiu mastu. 1998-aisiais A.Butkevičius buvo nuteistas kalėti pusšeštų metų, be to, teismas jam skyrė jam 50 tūkst. litų baudą ir konfiskavo pusę jo turto. Nei per tardymą, nei teisme politikas kaltės nepripažino. Į laisvę buvęs Seimo narys išėjo anksčiau laiko, 2000-ųjų kovą.