Pirmą kartą svetimas sraigtasparnis Lietuvoje pasirodė apie 17 val. 30 min. Jis nuskrido į Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijos Varviškės kaimą, esantį maždaug trys kilometrai nuo valstybės sienos. Keliolika minučių manevravęs jis perskrido Nemuną ir sugrįžo į Baltarusiją.
Maždaug po 20 minučių baltarusių orlaivis vėl grįžo, tačiau šįkart į Lietuvos teritoriją įskrido tik apie 100 metrų. Lietuvos karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radarai šių manevrų neužfiksavo.
Lietuvoje skraidantį užsienio valstybės karinį sraigtasparnį plika akimi pastebėjo VSAT Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos pareigūnai.
Maždaug 300 metrų aukštyje skraidantį sraigtasparnį pasieniečiai ėmė apžiūrinėti pro žiūronus - ant jo aiškiai buvo matyti Baltarusijos kariuomenės atpažinimo ženklai.
Baltarusijos teritorijoje, esančioje Nemuno upės pakrantėje, per kurią į Lietuvą įskrido sraigtasparnis, stovėjo keli kariniai sunkvežimiai, kateriai ir apie 50 kareivių.
VSAT atstovai apie pastebėtą svetimos šalies orlaivį pranešė Generalinei prokuratūrai ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės sienos pažeidimo.
Apie incidentą buvo informuota ir Krašto apsaugos ministerija. Tačiau, pasak dienraščio, ji nesureagavo į sienos pažeidimą. Tylėjo ir Užsienio reikalų ministerijos vadovai, nors paprastai tokiais atvejais valstybei, iš kurios atskrido pažeidėjas, yra rašoma nota.
Pastaruoju metu tai jau antras atvejis, kai Lietuvos kariškių radarai neužfiksuoja per sieną nelegaliai skraidančių orlaivių.
Neseniai į Baltarusijos oro erdvę nedideliu lėktuvu buvo įskridęs kaunietis Tadas Blaževičius ir jo sesuo. Tuomet Lietuvos kariškių radarai šio lėktuvo neužfiksavo, tačiau jį pamatė Baltarusijos kariuomenės aparatūra. Į orą pakilęs baltarusių naikintuvas nutupdė lietuvius.
Brangūs kariškių radarai nebuvo užfiksavę ir praėjusiais metais į Lietuvą įskridusio, o po to sudužusio rusų naikintuvo "Su-27", nors gerokai senesni civiliniai radarai jį matė.
Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Artūras Leita teigė, kad baltarusių karinio sraigtasparnio nepavyko užfiksuoti, nes jis skrido mažame - apie 150 metrų - aukštyje: "Mūsų radarai veikia, tačiau nesugeba užfiksuoti tokiame aukštyje skrendančių orlaivių".
Panašiai pulkininkas kalbėjo ir kai neseniai į Baltarusiją buvo įskridęs T.Blaževičius su seserimi. Tuomet karinių oro pajėgų vadas taip pat kaltino mažą aukštį, nors baltarusių kariškių radarai tokiame pačiame aukštyje skrendantį lėktuvą užfiksavo.
Tuo tarpu "Lietuvos rytą" konsultavę ekspertai tvirtino, jog Lietuvos kariuomenės turimi modernūs vokiški EDS radarai, kaip ir baltarusiški, turi pastebėti bet kokiame aukštyje skrendantį orlaivį.
"Bėdų kyla dėl to, kad blogai veikia radarų programinė įranga, todėl operatoriai negali atpažinti skrendančio lėktuvo nuo varnos. Taip yra greičiausiai dėl to, kad tiekėjai patiekė nekokybišką arba blogai sukomplektuotą aparatūrą", - sakė nenorėjęs minėti savo pavardės ekspertas.
Specialistai jau daug kartų buvo atkreipę kariškių dėmesį į blogą programinę įrangą, tačiau šie nereagavo ir iki šiol gynė savo munduro garbę.