Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai gruodžio 19 dieną įpareigojo Migracijos departamentą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Rusijos piliečiui J.Borisovui. "Nėra įrodyta, kad Jurijaus Borisovo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui", - tada paskelbė teismas.
Sprendimą neišsiųsti J.Borisovo iš Lietuvos Vilniaus apygardos administracinis teismas motyvavo ir tuo, kad patenkinus Migracijos departamento prašymą, būtų nepagrįstai apribotos J.Borisovo teisės į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo vaikų teisė būti neatskirtiems nuo tėvų.
Teismo sprendime rašoma, kad šis Rusijos pilietis Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, gauna lėšų iš teisėto pragyvenimo šaltinio, čia gyvena jo žmona Irina, nepilnametė dukra Viktorija, o sūnus Artiomas tarnauja Lietuvos kariuomenėje.
Išsiųsti J.Borisovą nuo 2004-ųjų siekė Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) surinkta medžiaga, kurioje esą teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui.
Pagal dabar galiojančius Lietuvos įstatymus, išsiųsti asmenį iš šalies galima tik teismo sprendimu.
Migracijos departamentui teismo posėdyje atstovavusi Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus
vedėjo pavaduotoja Tatjana Korsakienė sakė, kad kyla abejonių, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos įrodymus. "Jis (J.Borisovas - BNS) grasino prezidentui šalies, kurioje siekia gyventi", - kalbėjo T.Korsakienė.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004-ųjų lapkričio 22 dieną J.Borisovui skyrė 10 tūkstančių litų baudą už tai, kad šis naudojo psichologinę prievartą prieš tuometinį prezidentą Rolandą Paksą, grasindamas už pažadų nevykdymą paskelbti neva jį kompromituojančią medžiagą.
Bylą peržiūrėję kiti teismai šį nuosprendį paliko galioti.
Migracijos departamento atstovė taip pat priminė, kad neseniai spauda paskelbė, kad J.Borisovas naudojo psichologinę prievartą prieš savo sūnų. Spauda rašė, kad J.Borisovas siekdamas likti Lietuvoje, privertė eiti į Lietuvos kariuomenę savo sūnų.Vilniaus apygardos administracinio teismo palankaus J.Borisovui sprendimo vienas iš akcentų - sūnaus Artiomo tarnyba Lietuvos kariuomenėje.
Kalbėdama apie tai, Migracijos departamento atstovė neatmetė galimybės, kad J. Borisovas gali daryti įtaką ir kitiems politiniams veikėjams.
Tuo tarpu J.Borisovo advokatui Adomui Liutvinskui tokie argumentai pasirodė neįtikinami. "Negi ir mane reikia išsiųsti į mėnulį, jei kartais su savo sūnumi nesutariu? O gal sūnus kaltas?", - stebėjosi advokatas.
J.Borisovui atstovavęs advokatas tikino, kad jo klientas jokios grėsmės valstybei nekelia - turi Šengeno vizą, važinėja su ja po pasaulį. Advokato manymu, jei J.Borisovas kokiai nors valstybei keltų grėsmę, ši viza būtų atimta.
Pats J.Borisovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jis raštu teismui pranešė, kad žino apie Vilniuje vyksiantį posėdį, tačiau išvykęs į komandiruotę į teismą atvykti negalės ir visus įgaliojimus suteikia advokatui.
2002 metų prezidento rinkimuose J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė "Avia Baltika" skyrė R.Pakso prezidentinei rinkimų kampanijai 1,2 mln. litų.
Atsidėkodamas, prezidentu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė J.Borisovui Lietuvos pilietybę. Tokį prezidento žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atsilyginimą už paramą rinkimuose ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo.
R.Paksą rinkimuose rėmęs J.Borisovas siekė tapti jo patarėju, bandė daryti įtaką formuojant Prezidentūros struktūrą. Nušalintojo prezidento ryšiai su J.Borisovo buvo viena iš pagrindinių temų prezidento apkaltos istorijoje.
Seimas apkaltos būdu nušalino R.Paksą nuo prezidento pareigų už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą.