„Nė truputėlio nesigailiu. Jau visiškai įėjome į kelionės ritmą, suaugome su lėktuvu“, - ketvirtadienį ryte DELFI pasakojo R.Paksas, su bendražygiu jau pasiekęs Kanados pietus ir ruošdamasis kirsti JAV sieną.

Anot eksprezidento, skrydis vyksta pagal tokį maršrutą ir grafiką, kaip buvo suplanuota. Eksperimentinio lėktuvo SM-2000 „Phoenix“ prietaisai dirba be priekaištų ir kol kas nerodo jokių kaprizų.

R.Paksas apgailestavo tik dėl to, kad beveik visą laiką tenka praleisti ore, todėl nepavyksta apžiūrėti vietų, kuriose nusileidžia jų lėktuvas: „Tam visiškai neturime laiko. Pastatę lėktuvą galime nuvykti tik iki pirmo pasitaikiusio viešbučio. Ryte septintą – pusryčiai, iš karto – į oro uostą ir skrendame toliau.“

Pasak pašnekovo, bene sunkiausias kelionės etapas buvo skrydžiai per Atlanto vandenyną iš Didžiosios Britanijos į Islandiją, vėliau – į Grenlandiją ir iš šios salos į Amerikos žemyną. Nors lėktuve esama pakankamai gelbėjimosi priemonių – gelbėjimosi kostiumai, didelis plaustas, lakūnų širdyse kirbėjo nemažas nerimas.

Austro skridimas – tik simbolinis

Į skrydį aplink pasaulį R.Paksas ir V.Makagonovas pakilo šeštadienį ryte iš Vilniaus rajone esančio Kyviškių aerodromo.

Pirmą skrydžio dieną lakūnai spėjo sudalyvauti Vengrijos mieste Gyore vykusioje aviacijos šventėje, kur susitiko su trečiuoju įgulos nariu – austru advokatu Eugenu Salpiusu. Tiesa, dėl teisininko didelio užimtumo kol kas neaišku, kada galės jis galės prisijungti prie komandos. Tai greičiausiai atsitiks tik antroje kelionės dalyje. Manoma, kad austro dalyvavimas skrydyje bus daugiau simbolinis, tačiau ant jo pečių gulė visi rūpesčiai, susiję su kelionės finansavimu. Iš viso, preliminariais paskaičiavimais, ši kelionė atsieis iki 80 tūkst. eurų.

Vėliau SM-2000 „Phoenix“ pasiekė Didžiąją Britaniją, kur R.Paksas ir V.Makagonovas praleido porą dienų. Taupydami lėšas pilotai skrido pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, tai yra nedideliame aukštyje, kad nereikėtų mokėti oro navigacijos centrams už pagalbą skrydžio metu. Iš maždaug 500 metrų aukščio lakūnai galėjo pasigėrėti Anglijos ir Škotijos kraštovaizdžiu, senomis pilimis ir pramogaujančiais žmonėmis – jodinėjančiais žirgais, plaukiojančiais jachtomis bei skraidančiais nedideliais orlaiviais.

Pirmadienį pilotai, iki tol džiaugęsi skrydžiui palankiomis oro sąlygomis, susidūrė su pirmaisiais išbandymais – paaiškėjo, kad virš Atlanto vandenyno ir Islandijos sukosi galingas ciklonas, didžiulius vandens plotus ir salą dengė žemi debesys, virš kalvoto salos paviršiaus vietomis slinkę vos 120 metrų aukštyje.

Po kelias valandas užtrukusių svarstymų R.Paksas ir V.Makagonovas nusprendė skristi. Atsargumo sumetimais jie apsivilko gelbėjimosi kostiumus, plaustą pasidėjo arčiau durų. Beveik visą kelią pilotuoti jiems teko pasikliaujant tik prietaisų parodymais – net 5 km aukštyje tvyrojo tiršti debesys, smarkiai snigo, tik vėjas pūtė palankia kryptimi.

Dėl nepalankių oro sąlygų pilotai šiek tiek ilgiau nei planuota užtruko ir Grenlandijoje, kur teko leistis už poliarinio rato. Dėl stipraus priešinio vėjo kurį laiką R.Paksas ir V.Makagonovas skrido vos 200 km per valandą greičiu.

Ore – pusantro mėnesio

Atšiaurus klimatas lakūnus pasitiko ir Kanadai priklausančioje saloje Bafino žemė, kur debesys driekėsi dar žemiau, nei Islandijoje, vėjo gūsiai taip pat buvo gerokai stipresni. Per vieną dieną įgula kirto penkias laiko juostas, vėliau maždaug 1600 km ruožas virš negyvenamos tundros ir Hudzono įlankos vandenų. Iki šiol tai buvo bene ilgiausia skrydžio atkarpa.

“Įspūdis nepaprastai keistas ir įdomus. Skrendi valandų valandas, ir nesimato nė vieno žmogaus, - kelionės detalėmis dalijosi R.Paksas. – Be to, Kanados šiaurėje buvo šalta, snigo, o pietuose, prie JAV sienos, visai kitokie orai.”

Kelis kartus nusileidę JAV, vėliau pilotai pasuks Meksikos ir Pietų Amerikos kryptimi. Toliau jų maršrute – Azijos ir Australijos žemynai.

Skridimas aplink pasaulį turėtų trukti apie 40 dienų, per tą laiką numatyti 52 nusileidimai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Iš viso lakūnai ketina įveikti maždaug 70 tūkst. kilometrų – atstumą, beveik du kartus ilgesnį už Žemės pusiaują. Sėkmės atveju R.Paksas taptų pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko oru įveikti visą Žemės rutulį.